Treti skundžiasi, kad pagal nustatytą tvarką į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles vienas gyventojas per vienerius metus nemokamai į aikštelę gali atiduoti ne daugiau kaip keturias naudotas automobilio padangas.
Tad šeima, turinti du automobilius, negali vienu kartu nuvežti dviejų padangų komplektų.
Tai reiškia, kad patiriamos papildomos kuro sąnaudos ir pan. Tad ar yra numatyta, kaip gali būti pagerintos sąlygos rūšiavimui? O gal tai tik žmonių sąmoningumo klausimas?
Nepakanka sąmoningumo
Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė sako, kad viena pagrindinių gyventojų atliekų rūšiavimo skatinimo priemonių – sąlygų sudarymas.
Trumpiau tariant, gyventojams stengiamasi sukurti reikalingą infrastruktūrą ir juos aprūpinti antrinių žaliavų rūšiavimo priemonėmis. Pavyzdžiui, antrinių žaliavų surinkimui skirtais konteineriais. „Kuriama atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną“, – teigė skyriaus vedėja.
Tačiau anot jos, vis dėlto rūšiavimas dar nėra pakankamai įsisąmonintas veiksmas.
„Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl rūšiavimas ne toks populiarus ir aktyvus, kaip norėtųsi, – vis dar nepakankamas visuomenės ekologinis sąmoningumas, mąstymas „o kas man už tai?“. Taip pat įsitikinimas. Mitai: „rūšiuoti labai sudėtinga“, „iš to nėra jokios naudos“, „gyventojų išrūšiuotos antrinės žaliavos vis tiek supilamos į vieną mašiną ir vežamos į sąvartyną“ ir panašiai“, - aiškino J. Gaižiūnienė.
Svarbi kaina
Taip pat labai svarbi ir mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą kainodara. Ji turi motyvuoti gyventojus teisingai elgtis ir naudotis atliekų tvarkymo sistema, t.y. rūšiuoti atliekas.
Šalyje galiojantys teisės aktai sudaro prielaidas diferencijuotų įmokų taikymui. „Jau šiuo metu, kai kurių savivaldybių taisyklėse įtvirtinta, kad už išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą ir tolesnį tvarkymą gyventojai nemoka.
Galimybė mažinti mokamą įmoką už atliekų tvarkymo paslaugas turėtų būti užtikrinta ir asmenims, atskiriantiems ir vietoje sukompostuojantiems biologiškai skaidžias atliekas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2013 m. pabaigoje patvirtintos metodinės rekomendacijos savivaldybėms dėl diferencijuotų įmokų taikymo.
Gyventojams turi būti suteikta paslauga, nustatyta aiški ir suprantama įmoka už paslaugą. Pavyzdžiui, sąskaitose nurodant kainos dedamąsias“, – teigė Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja.
Visuomenės informavimas
Gyventojų laiškai, skambučiai, jų vieši pasisakymai rodo, kad jie nori tvarkyti, rūšiuoti atliekas, o tam reikalingos sąlygos dar ne visur sukurtos. Vadovaudamosi Atliekų tvarkymo įstatymu ir Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014−2020 metų planu, savivaldybės turi įdiegti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas.
Turi pasiūlyti gyventojams ir ūkio subjektams kokybišką viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Žinoma ir informuoti apie tai visus gyventojus.
Anot J.Gaižiūnienės, tinkamas visuomenės informavimas ir reikiamos infrastruktūros sukūrimas pagerintų atliekų rūšiavimo sąlygas. Dėl šios priežasties Aplinkos ministerija vykdo plačią gyventojų švietimo programą. „Apie atliekų rūšiavimą aiškinama mokyklose, per žiniasklaidos priemones, leidžiami plakatai, bukletai, garso ir vaizdo įrašai.“
Gyventojai, kurie naudojasi internetu, daug jiems reikalingos informacijos apie atliekų tvarkymą gali rasti ministerijos interneto svetainėje adresu: https://atliekos.am.lt.
Problemų sprendimo būdai
Kiekvienas gyventojas rūšiuodamas atliekas gali prisidėti prie aplinkos tausojimo. Ypač jei prie namų stovi spalvotieji konteineriai. Visos atliekos iš popieriaus, kartono, plastmasės ar stiklo turėtų keliauti į antrinių žaliavų konteinerius.
Nors dažnai skundžiamasi, kad namuose nėra pakankamai vietos išrūšiuotoms atliekoms laikyti iki jas nugabenant į konteinerį, tačiau ši problema yra nesunkiai išsprendžiama. Specialistai pataria – namie reiktų turėti vieną kibirą atliekoms, kurios metamos į bendrą konteinerį, ir vieną šiukšlių maišą, skirtą rūšiuotinoms atliekoms.
„Į šiukšlių kibirą reiktų pilti tik maisto likučius, daržovių lupenas ir kitas panašaus pobūdžio atliekas. Tuo tarpu į maišą išrūšiuotoms atliekoms, dėkite švarias plastiko, stiklo ir metalo pakuotes, kraukite popierių – visa tai nesunkiai galima išmesti į skirtingus konteinerius.
Na, o pavyzdžiui, padangas gyventojai gali atiduoti ne tik į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles, bet sudėvėtas padangas gali palikti prekybos vietose, kuriose įsigyja naujas padangas, arba autoservisuose, kuriuose jas keičiasi“,– problemų sprendimo būdus vardijo Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.
