Iki lapkričio 8 d. muziejuje veikianti paroda pristato šešias instaliacijas, sukurtas iš atliekų. Parodos „Ne viską mesk, kas šiukšle žiba“ rengėjai siekė gyventojams priminti, kaip svarbu rūšiuoti atliekas. Į muziejininkų bei menininkų iniciatyvą aktyviai įsitraukė ir patys vilniečiai: jie buvo raginami atnešti į muziejų tam tikrą kiekį vienos rūšies atliekų ir taip pelnyti galimybę nemokamai apsilankyti muziejuje.
Pasak projekto vadovės Emilijos Armakauskaitės, vilniečiai į šią akciją reagavo entuziastingai. „Viena moteris atnešė surinkusi net savo kaimynų atliekas. Įsitraukė ir įvairios bendrovės – kelionių agentūros, valstybinės įmonės. Medžiagos instaliacijoms kurti pavyko surinkti daug“, - teigė E.Armakauskaitė.
Menininkams kuriant instaliacijas jiems talkino ir muziejaus lankytojai. Tačiau svarbiausias tikslas, pasak projekto vadovės, buvo ne išmokyti žmones susikurti tokią instaliaciją, bet parodyti, kiek daug popieriaus, plastikinių maišelių, kitų antrinių žaliavų gyventojai sunaudoja per trumpą laiką. Ekspoziciją papildo įdomūs faktai apie atliekų perdirbimo galimybes.
„Šios instaliacijos – pavyzdys, kad ir iš atliekų galima padaryti įdomių dalykų. Neskatiname žmones bandyti to paties mėgdžioti savo namuose. Mūsų sukurti kūriniai labiau veikia kaip postūmis susimąstyti apie susidarančius atliekų kiekius ir būtinybę imtis veiksmų patiems, kad tie kiekiai būtų mažinami“, - kalbėjo E.Armakauskaitė.
Pasibaigus parodai „Ne viską mesk, kas šiukšle žiba“, kai kurios instaliacijos ir toliau liks muziejuje. Kitos bus išardytos, o atliekos, iš kurių buvo sukurtos instaliacijos, išrūšiuotos.
Statistika rodo, kad vienas lietuvis per metus vidutiniškai sunaudoja po 230 plastikinių maišelių, nors daugumos jų tereikia vos keliasdešimties minučių ar dar trumpesniam laikui. Mokslininkai teigia, kad kasmet į aplinką pasaulyje patenka net 8 milijardai plastikinių maišelių. Šios šimtus metų nesuyrančios atliekos gamtoje patenka į gyvūnų skrandžius.
Efektyviai išnaudojus galimybę perdirbti atliekas mažinami atliekų kiekiai sąvartynuose, o kartu – ir jų į aplinką išskiriamos kenksmingos medžiagos. Be to, taip išsaugomi gamtos ištekliai: pavyzdžiui, perdirbta tona kartono leidžia išsaugoti 17 medžių ir daugiau kaip 26 tūkstančių litrų vandens.
Kartono atliekos gali būti naudingos net ne po vieną kartą: skaičiuojama, kad jas galima perdirbti iki šešių kartų. O perdirbus kilogramą stiklo duženų galima gauti tokį pat kiekį naujo stiklo, maža to, toks gamybos būdas leidžia sutaupyti net trečdalį energijos, lyginant su gamyba iš pirminių atliekų. Tuo metu į aplinką patekę stiklo atliekos gali išlikti nesuirę net iki 900 metų.
