Pasak centro projekto vadovo asistentės Ingridos Valavičienės, savivaldybių bei regiono planai padės visam Kauno regionui pasiekti atliekų tvarkymo tikslų, numatytų Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane.
„Kokie uždaviniai svarbiausi valstybei, tokie svarbiausi jie išlieka ir regionuose. Pagrindiniais 2014-2020 m. laikotarpio uždaviniais galima vadinti bioskaidžių atliekų tvarkymą bei antrinių žaliavų surinkimo plėtrą. Kitus uždavinius, pavyzdžiui, visuomenės informavimą tęsime toliau“, - teigė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro specialistė.
Rengiant atliekų tvarkymo planus regiono savivaldybės savo ruožtu turėtų siekti koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje. „Tokios prievolės numatyta nėra. Tačiau savivaldybės pačios supranta, kad, pavyzdžiui, statyti vieną, tegu ir didesnį atliekų tvarkymo įrenginį yra gerokai pigiau, nei spręsti šią problemą visiems atskirai. To pavyzdys – kaip tik šiuo metu Kaune statomi mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai“, - teigė I.Valavičienė.
Vadinamuosiuose MBA įrenginiuose bus tvarkomos komunalinės atliekos, surenkamos iš Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kaišiadorių bei Raseinių rajonų savivaldybių. Bendras įrenginių našumas sieks 220 tūkstančių tonų per metus. MBA įrenginiai leis iš surinktų komunalinių atliekų atskirti antrines žaliavas ir nukreipti jas perdirbti ar kitaip panaudoti, o bioskaidžios atliekos bus kompostuojamos.
Tai leis regione gerokai sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. Valstybiniame plane Lietuva yra iškėlusi tikslą po 2020 m. šalyje daugiau neįrengti jokių naujų sąvartynų.
Iki 2020 m. šalis yra įsipareigojusi perdirbti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų. Dabar didžioji jų dalis – maždaug trys ketvirtadaliai – yra šalinama sąvartynuose. Toks būdas atsikratyti šių atliekų yra pigiausias, tačiau kenksmingas aplinkai ir žmogui.
Tam, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynų, Lietuva, taigi ir visos šalies savivaldybės, turės plėsti sąvartynuose draudžiamų šalinti atliekų sąrašą. Palyginti neseniai sąvartynuose jau uždrausta šalinti nuotekų dumblą, taip pat tinkamai neapdorotas elektros ir elektroninės įrangos atliekas.
Savivaldybės taip pat privalo užtikrinti, kad gyventojai kuo patogiau ir efektyviau galėtų rūšiuoti atliekas ir kad būtų laikomasi principo „teršėjas moka“.
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane svarbiausias prioritetas yra skiriamas atliekų prevencijai: jo turi laikytis ir šalies savivaldybės.
Kaip ir kitos Lietuvos vietovės, Kauno regionas kartu įsipareigoja stengtis didinti visuomenės sąmoningumą bei tobulinti savivaldybės institucijų darbuotojų kvalifikaciją atliekų tvarkymo srityje.
