Pakuočių atliekos: apie rūšiavimą ir (nu)matomą prevenciją

Žmonės skundžiasi: „Fe, nusišneka žiniasklaida, nerūšiuosiu!“. Nors valdininkai ir prekybininkai jau daro užtikrintus žingsnius ne tik rūšiavimo, bet ir pakuočių atliekų susidarymo prevencijos klausimais.

Išmestas popierius nesuyra dvejus metus. Plastiko pakuotės – net 200 metų. Stiklas per 900 metų.<br>P.Lileikio nuotr.
Išmestas popierius nesuyra dvejus metus. Plastiko pakuotės – net 200 metų. Stiklas per 900 metų.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 23, 2014, 4:37 PM, atnaujinta Jan 24, 2018, 10:49 PM

Lyginant su kitais atliekų srautais, pakuočių atliekų kiekis susidaro didesnis. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje tokios atliekos išskirtos kaip vienas iš prioritetinių srautų. Be abejonės, turintis neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Priežastys rūšiuoti skaičiais

Rūšiuoti būtina, nes bus sukaupiamos žaliavos naujų produktų gamybai. Išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virs higieniniu popieriumi. Panaudoti plastiko maišeliai – kitais maišeliais ar plastiko indais. Surinkti stiklo buteliai bus perlydomi į naujus.

Paprastai žmonės tiki skaičiais. Paskaičiuokime. Išmestas popierius nesuyra dvejus metus. Plastiko pakuotės – net 200 metų. Stiklas per 900 metų.

Kiekviena perdirbta popieriaus ar kartono tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas. Net trečdalis pasaulyje iškertamų medžių panaudojama popieriaus gamybai.

Tačiau, turbūt mažai kas pagalvoja, jog tą patį popierių galima perdirbti net 4-6 kartus, o stiklą galima perdirbti tūkstančius kartų nei kiek nepakenkiant jo kokybei. Užtenka perdirbti vos vieną stiklinį butelį ir sutaupysite energijos kiekį, kurio užteks tam, kad jūsų kompiuteris veiktų pusvalandį. Du perdirbti buteliai – jau visa valanda.

Vieno stiklinio butelio perdirbimas sutaupo tiek energijos, kad šimto vatų elektros lemputė gali šviesti apie valandą laiko, kompiuteris veikti apie dvidešimt minučių, televizorius veikti penkiolika minučių, skalbimo mašinai – dešimt arba galima paruošti tris puodelius arbatos. Rūšiavimo svarbą atliekų susidarymo vietoje pastaruoju metu pabrėžiama kasdien. Tačiau, ką daro ar dar rengiasi daryti valdininkai ir prekybininkai?

Prevencijai - susitarimai su prekybininkais

Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė informavo, kad valstybinėje atliekų prevencijos programoje numatytos priemonės, skirtos sumažinti pakuočių atliekų kiekį. Planuojami savanoriški susitarimai su prekybos sektoriumi, kuris savo veikloje naudoja daug grupinių ir transporto pakuočių.

„Tokie susitarimai numatomi ir su gėrimų gamintojų asociacijomis, siekiant išsaugoti bei plėtoti esamas pakartotinio naudojimo sistemas ir sumažinti pakuočių atliekų susidarymą. Taip pat planuojama šviesti visuomenę apie galimybę įsigyti prekes su mažesniu pakuočių kiekiu. Pavyzdžiui, supakuotas į pakartotinai naudojamas, perdirbamas ir ekonomines, tai yra, didesnės talpos pakuotes“,– teigė J. Gaižiūnienė.

Tiesa, reikia pažymėti, kad šalyje pakuočių prevencijos priemonės buvo taikomos dar prieš patvirtinant Valstybinę atliekų prevencijos programą. Nuo 2003 m. yra įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas, kuris skatina gamintojus ir importuotojus tiekti rinkai mažiau pakuočių.

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema finansuojama iš gamintojų ir importuotojų mokamų mokesčių, skaičiuojamų nuo naudojamų pakuočių medžiagos ir svorio. Todėl kuo mažiau pakuočių įmonė tiekia rinkai, tuo mažiau jai tenka mokėti. Nuo 2006 m. Lietuvoje veikia privalomojo užstato daugkartinėms gėrimų pakuotėms sistema, kurią administruoja penkių didžiausių alaus daryklų įsteigta viešoji įstaiga „DESA“. Privalomojo užstato daugkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos tikslas – paskatinti daugkartinių stiklo butelių naudojimą.

Vartotojo grąžintas daugkartinis butelis išplaunamas ir toliau naudojamas tiems patiems gėrimams tiekti. Todėl gaminama mažiau pakuočių ir susidaro mažiau atliekų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.