Mėlynųjų konteinerių nauda - akivaizdi

Nors viešai vis dar pasigirsta kalbų, esą rūšiuoti atliekas – sudėtinga ir pareikalauja daug laiko, realūs pavyzdžiai šį mitą sugriauna. Vienas tokių pavyzdžių – Vilkaviškis, kuriame atliekų vežėjų užsakymu buvo tiriama, ar žmonės tinkamai rūšiavo atliekas mėlynuosiuose konteineriuose.

Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

2014-10-29 12:37, atnaujinta 2018-01-24 07:00

Šių konteinerių, skirtų individualių valdų gyventojams, penkiose Marijampolės apskrityse pernai buvo išdalinta tūkstantis, o šiemet – net 23 500. Vilkaviškiečius šie konteineriai pasiekė tik šių metų liepą, tačiau paaiškėjo, kad ir tokio trumpo laikotarpio gyventojams užteko išmokti atskirti, kokias atliekas galima mesti į mėlynuosius konteinerius, kokių – ne.

Bendrovės „Ecoservice“ užsakytam tyrimui buvo pasirinktas 32 km ilgio maršrutas, kuriame išdėstyti 537 mėlynieji konteineriai. Išvežti atliekas buvo išstumti 389 mėlynieji konteineriai. Kiekviename jų atliekų kiekis sudarė vidutiniškai po 7,15 kilogramo.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžiausią šiuose konteineriuose esančių atliekų dalį sudarė deginimui tinkamas plastikas (17,6 proc.), perdirbimui tinkamos PET atliekos (15,2 proc.), pakavimo popierius (11,17 proc.) ir makulatūra (16,4 proc.). Stiklo atliekos, kurių į šiuos konteinerius mesti negalima, sudarė tik 1,38 procento viso atliekų kiekio. Drabužių, avalynės bei kitos mėlyniesiems konteineriams netinkamos atliekos sudarė maždaug 13 procentų viso atliekų kiekio.

Vos per kelis mėnesius vilkaviškiečiai ne tik įprato naudotis mėlynaisiais konteineriais, bet ir galėjo įvertinti dar vieną privalumą: šių atliekų išvežimas gyventojams nieko nekainuoja. Už pakuočių atliekų tvarkymą sumoka gamintojų ir importuotojų organizacijos.

„Mėlynuosius konteinerius gavę gyventojai dabar jau pripažįsta, kad, pradėjus deramai rūšiuoti atliekas, į mišrių komunalinių atliekų konteinerius beveik nebelieka ką mesti, nes didžioji dalis atliekų – net apie 80 proc. – yra pakuotės ir antrinės atliekos“, - sakė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė.

Pasak specialistės, šiuo metu esančių mėlynųjų konteinerių skaičius tenkina apie 70 proc. visos apskrities poreikio. Ateityje šių konteinerių savivaldybėms ketinama nupirkti dar daugiau. Tačiau L. Burbienė pabrėžė, kad net tokio konteinerio neturintys gyventojai į atliekų rūšiavimą negali numoti ranka.

„Niekuomet nebus taip, kad visi iki vieno individualūs namų ūkiai gaus mėlynuosius konteinerius. Yra nutolusių vienkiemių, iš kurių paimti tokias atliekas specialiai važiuojant keliolika kilometrų tiesiog neapsimokės. Kaip ir dabar, tokių vietovių gyventojai išrūšiuotas atliekas iki surinkimo aikštelių privalės pristatyti patys“, - priminė L. Burbienė.

Specialistė priminė, kad Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja gyventojus rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. „Vadinasi, įstatymo reikia laikytis taip pat, kaip ir, tarkime, Kelių eismo taisyklių. Juk niekas nesiginčija, kad reikia paisyti Kelių eismo taisyklių. O štai Atliekų tvarkymo taisyklės kai kuriems gyventojams tarsi negalioja“, - pastebėjo specialistė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.