Spręsti šią problemą būtina ne tik dėl to, kad maisto, kurio nesuvartojame, gamybai sunaudojami didžiuliai energijos ištekliai. Į sąvartynus patekusios maisto ir virtuvės atliekos išskiria metano dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. Be to, veikiant drėgmei, bakterijoms, kitoms aplinkos sąlygoms atliekos skleidžia nemalonų kvapą ir gali tapti priežastimi plisti gyvūnų užkrečiamosioms ligoms. Pavyzdžiui, pasaulinės aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad netinkamai naudojamos maisto atliekos prisidėjo prie afrikinio kiaulių maro išplitimo.
Tam, kad visų išvardintų problemų būtų kuo mažiau, Lietuvoje ketinama imtis papildomų žingsnių maisto atliekoms tvarkyti. Iki 2019 m. numatyta įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus apdoroti atskirai surinktoms maisto ir virtuvės atliekoms. Tai numatyta Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane.
Tiesa, Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo departamento direktorė Vilma Karosienė sako, kad šis įpareigojimas neturėtų būti suprastas paraidžiui.
„Savivaldybės privalo siekti svarbiausių ilgalaikių tikslų: ženkliai sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir kuo didesnę dalį atliekų perdirbti ar kitaip panaudoti“, - teigė Aplinkos ministerijos specialistė.
Pasak jos, kiekvienu atveju reikia atskirai spręsti, koks atliekų, tarp jų – ir maisto bei virtuvės atliekų – tvarkymo būdas būtų geriausias. „Jei žmogus turi sutvarkyti keletą medžio ar krūmo šakelių, jis gali jas arba sudeginti, arba kompostuoti. Abu būdai tinkami, svarbu pasiektas rezultatas“, - palygino V. Karosienė.
Todėl kaip tvarkyti maisto ir virtuvės atliekas, savivaldybės turėtų spręsti atsižvelgdamos į vietos specifiką: gyventojų skaičių, atliekų kiekį, tai, ar regione planuojami mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai ir panašiai. Pavyzdžiui, jau aišku, kad Tauragės regione MBA įrenginiai statomi nebus: pirminis projektas buvo modifikuotas ir pasirinkta įrengti bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelę bei įsigyti pirminio rūšiavimo konteinerius. „Vadinasi, šiame regione bus ypač svarbu užtikrinti išrūšiuotų atliekų surinkimą“, - aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė V. Karosienė.
Pasak specialistės, valstybiniame plane numatyti įpareigojimai savivaldybėms nereiškia, kad iki 2019 m. prie visų šalies daugiabučių bei individualių namų turės stovėti maisto atliekoms skirti konteineriai. Tačiau savivaldybės privalės užtikrinti, kad kuo mažesnis maisto bei virtuvės atliekų kiekis patektų į sąvartynus.
Prisidėti prie aplinkos saugojimo gyventojai gali ir protingiau apskaičiuoti įsigyjamo ar pagaminamo maisto kiekius. Taip pavyktų sutaupyti ne tik energijos išteklių, reikalingų maistui gaminti, bet ir šeimos biudžeto lėšų.
