„Šiandien ryte oro tarša visur buvo sumažėjusi, bet vėl pradėjo kilti Klaipėdoje, Vilniuje ir Šiauliuose“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė.
Vėl kaupiasi teršalai
Jos teigimu, sostinėje, kur ketvirtadienį tvyrojo smogas, oro kokybė penktadienio rytą buvo pagerėjusi dėl rūko, oro masių pernaša, tačiau oro sąlygos palankios teršalams vėl kauptis.
„Situacija pagerėjo šiąnakt, galbūt iš dalies tai lėmė tas rūkas, kuris bent jau sudrėkino gatves, bent nuo gatvių tarša nekyla. Taip pat šiek tiek pasikeitė pernaša – nors vėjas prie žemės paviršiaus nepasikeitė, jis toks pats silpnas, ne toks, kad galėtų sklaidyti teršalus, bet pati oro masė pasislinko – anksčiau buvo iš pietinių krypčių, dabar, kaip informavo sinoptikai, iš vakarų. Paprastai iš vakarų arba iš šiaurinių platumų atnešamas švaresnis oras“, – aiškino Z.Šilienė.
Ketvirtadienį Vilniuje dėl oro užterštumo susidarius smogui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomendavo mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ketvirtadienį kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ribinę vertę viršijo ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Jonavoje.
Lietuvoje padėtis – ne pati blogiausia
Nuo ketvirtadienio ryto vilniečiai buvo raginami kuo mažiau būti lauke. Kritulių trūkumas, silpnas vėjas, šildymo metu į aplinką išskiriami teršalai, turėjo didelės įtakos smogui susidaryti mieste. Sveikatos specialistai komentuoja apie šio reiškinio pavojų žmonių sveikatai, tačiau ar tikrai gerai žinome, kas tą pavojų sukelia?
„Aerozolio dalelės savaime nėra blogai. Juk nuo smėlio dalelių dar niekas nemirė (smėlis yra silicio oksido dalelės). Pavojus prasideda tuomet, kai prie šių dalelių prilimpa kancerogenai, nepilno degimo produktai, kurie gali sukelti vėžį ar kitas ligas“, – teigia Fizinių ir technologijos mokslo centro (FTMC) Branduolinių tyrimų skyriaus mokslo darbuotojas dr. Andrius Garbaras.
FTMC mokslininkai apie šias daleles žino daug, nes aerozolio dalelių tyrimais užsiima jau keletą dešimtmečių. Naudojant pažangius tyrimo metodus ir prietaisus čia nustatoma dalelių kilmė (vietinės ar atneštos iš kitų valstybių), jų susidarymas (pavyzdžiui, transporto emisija ar malkų kūrenimas).
Taip pat tiriama, ar dalelės atsirado natūraliai (pakeliamos nuo laukų, susidarė miškuose ir pan.), ar jos žmonių darbo vaisius. „Iš tiesų galime išsiaiškinti šių dalelių kilmę, o tada siūlyti rekomendacijas dėl automobilių srauto mažinimo, kuro rūšies parinkimo. Nes malkų, akmens anglių, medienos, medienos granulių dalelių emisijos labai skirtingos, jau nekalbant apie nelegaliai deginamus lapus, žolę, padangas, tepalus ir pan. Net šildymo katilo techninės savybės lemia dalelių skaičių“, – pasakojo FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovas dr. Vidmantas Ulevičius.
Ketvirtadienio oro taršos atvejis išskirtinis tuo, kad smogas buvo aiškiai matomas ir užuodžiamas. Tokia situacija pastarąjį kartą Lietuvoje buvo užfiksuota šiais ir praėjusiais metais. Europos Sąjungoje taikomi labai griežti reikalavimai, žmogui leistina PM10 dalelių paros vidutinė vertė yra 50 µg/m³, o nuo kitų metų ji bus mažinama iki 25 µg/m³ (PM2,5). Vilniuje momentinė dalelių koncentracija pasiekė 250 µg/m3.
„Mūsų turimais duomenimis, švariausias oras būna Neringoje. Taip pat galime palyginti oro kokybę Vilniuje ar pajūryje, su oru Indijoje, Kinijoje (ten pasiekiama iki 770 µg/m³). Visose šalyse padėtis labai skirtinga, tačiau Lietuvoje ji tikrai ne blogiausia“, – teigė V. Ulevičius.
