Penkiose savivaldybėse tam yra skirti specialūs konteineriai. Todėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Trakų ir Neringos gyventojai tekstilės atliekas gali palikti juose. Tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo departamento direktorė Vilma Karosienė įspėja, jog ir tose savivaldybėse, kuriose specialių konteinerių tekstilei nėra, rūšiuoti šio tipo atliekas yra būtina.
Pasak specialistės, Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas įpareigoja savivaldybes atskirti pavojingąsias, bioskaidžias, didelių gabaritų, kitas kenksmingas arba perdirbimui ar pakartotinam naudojimui tinkamas atliekas. Į būtinų atskirti atliekų sąrašą patenka ir tekstilės atliekos. Taip siekiama užtikrinti, kad į sąvartynus patektų kuo mažesni tekstilės atliekų srautai.
„Kaip surinkti tekstilės atliekas, turi spręsti pačios savivaldybės. Penkiose Lietuvos savivaldybėse stovi specialūs konteineriai, tačiau jie nėra vienintelis būdas tai išspręsti. Galbūt, pavyzdžiui, kitoms savivaldybėms parankesnis sprendimas yra rinkti šias atliekas stambiagabaričių atliekų aikštelėse“, – teigė V. Karosienė. Stambiagabaritės aikštelės, priešingai nei tekstilės atliekų konteineriai, yra įrengtos visose šalies savivaldybėse.
Specialistė priminė, kad Panevėžyje antrinėms žaliavoms surinkti buvo naudojami ne konteineriai, bet maišai. „Būdų surinkti atliekas yra įvairių. Savivaldybėms galioja prievolė surinkti atliekas, o kaip tai padaryti – sprendžia jos pačios“, – pabrėžė V. Karosienė.
Nebereikalingus drabužius gyventojai jau kelerius metus aktyviai raginami atiduoti labdarai. Taip nemaža tekstilės dalis panaudojama pakartotinai, taip gaunant dvigubos naudos: sutaupomi tekstilei gaminti reikalingi ištekliai, o vargingiau gyvenantys žmonės turi galimybę nemokamai gauti reikalingų drabužių ar kitų tekstilės gaminių ir taip sutaupyti pinigų. Tačiau ir nešiojimui ar naudojimui nebetinkamus drabužius, užuolaidas, patalynę, žaislus reikia išmesti tinkamai.
Tekstilės atliekos Lietuvoje sudaro apie 5 procentus visų komunalinių atliekų. Regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, vien 2012 m. į šalies sąvartynus pateko maždaug 716 tonų tekstilės atliekų.
Nors neretai galvojama, kad seni drabužiai ar patalynė gamtoje suyra greitai, iš tikrųjų yra priešingai. Sąvartynuose tekstilės gaminiai gali išlikti nesuirę net penkiasdešimt metų. Tuo metu išrūšiuotos šios atliekos gali būti panaudojamos net keliais būdais: pavyzdžiui, supjaustytos perdaromos į skudurus, šluostes, panaudojamos gaminant čiužinius arba susmulkintos ir perdirbtos tampa gamybine žaliava.
Perdirbti nėra tinkama itin nešvari, pavyzdžiui, dažais ar tepalais užteršta, taip pat šlapia tekstilė. Skaičiuojama, kad netinkamos perdirbti medžiagos sudaro apie penktadalį visos perdirbimui atiduodamos tekstilės. Tokios atliekos keliauja į sąvartyną arba patenka pas pavojingųjų atliekų tvarkytojus, jeigu yra užterštos cheminėmis medžiagomis.
