Naujos elektrinės leis į atliekas pažvelgti kaip į kurą

Ambicingi Lietuvos planai Vilniuje ir Kaune pastatyti kogeneracines elektrines sparčiai juda į priekį. Pirmasis šio projekto partnerių konkurso etapas sulaukė net 18 paraiškų iš 8 šalių. Nors kalbant apie šiuos projektus viešai dažniausiai akcentuojama mažesnių šildymo kaštų nauda, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigia, kad didelės naudos iš šių projektų tikimasi ir atliekų sektoriui.

Dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ketinama įrengti modernias atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamins šilumą ir elektrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ketinama įrengti modernias atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamins šilumą ir elektrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

Nov 12, 2014, 10:50 AM, atnaujinta Jan 21, 2018, 5:22 PM

Dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ketinama įrengti modernias atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamins šilumą ir elektrą. Prognozuojama, kad šių miestų vartotojams šilumos kainos turėtų sumažėti net 30 procentų, lyginant su 2013 m. šiuose miestuose taikyta vidutine šilumos gamybos kaina. Tačiau ne mažiau svarbus aspektas – ir efektyvus atliekų panaudojimas.

„Pagaliau žiūrėsime į atliekas ne kaip į problemą, o kaip į kurą. Deginamos atliekos turės keleriopą efektą: tai santykinai pigus kuras, be to, didžiuliai atliekų kalnai neatguls į sąvartynus. Tikėtina, kad ir šilumos energijos kaina vartotojams turėtų atpigti ar bent jau nebrangti. Žinoma, yra dar visokių kliūčių, reikalavimų, kuriuos reikia įgyvendinti, tačiau efektas, kurio iš šių projektų tikimasi, prognozuojamas teigiamas“, – sakė aplinkos ministras K. Trečiokas. Pirmajame partnerių paieškos konkurso etape galėjo dalyvauti visi juridiniai asmenys, atitinkantys išankstinės atrankos kvalifikacinius kriterijus. Antrajame konkurso etape kriterijus atitikę dalyviai turės pateikti savo pasiūlymus konkurso sąlygoms, parengtoms prielaidoms ir kitiems dokumentams. Planuojama, kad geriausius pasiūlymus pateikę būsimi partneriai paaiškės jau iki šių metų pabaigos. Pačių kogeneracinių elektrinių statybos darbai Kaune ir Vilniuje planuojami 2015–2017 m. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektus naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos bei iki 1,1 teravatvalandės vietinės elektros energijos per metus – tai sudaro daugiau kaip 10 procentų visos šalies poreikio. Pagamintą elektrą būtų galima parduoti už rinkos kainą, taip sutaupant iki 170 mln. litų per metus valstybės biudžeto lėšų: elektros gamybai skatinti nebereikėtų skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų. Taip pat įgyvendinti projektai padėtų Lietuvai aktyviau vykdyti ES direktyvą iki 35 proc. sumažinti į sąvartynus patenkančius bioskaidžių atliekų kiekius. Šiuo metu šalies sąvartynuose tebėra šalinama didelė dalis energetinę vertę turinčių atliekų, o pastačius kogeneracines elektrines Vilniuje ir Kaune šią problemą pavyktų smarkiai sumažinti. Mažoji sąvartynuose šalinamų atliekų dalis leistų Lietuvai įgyvendinti ir kitą ilgalaikį tikslą – po 2020 m. šalyje daugiau neatidaryti nė vieno naujo sąvartyno.

Šį rudenį Vilniaus kogeneracinei elektrinei jau išnuomota teritorija. Naujoji elektrinė turėtų iškilti Jočionių gatvėje, tam skirtas 3,33 ha ploto žemės sklypas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.