Ką šaliname sąvartynuose, nors galėtume perdirbti?

Nors Lietuvos sąvartynuose šalinamų atliekų, kurias būtų galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti, kiekiai šiek tiek mažėja, statistika rodo, kad jie vis dar neatitinka europinių reikalavimų bei Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano rekomendacijų.

Sąvartynuose pūvančios atliekos išskiria nuodingas dujas, teršia gruntą.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
Sąvartynuose pūvančios atliekos išskiria nuodingas dujas, teršia gruntą.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

Nov 13, 2014, 1:30 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 1:58 PM

Tai atskleidė sąvartynuose šalinamų atliekų sudėties statistika, kurią parengė Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija.

Bene ryškiausias pokytis per pastaruosius porą metų įvyko šalinant komunalines bioskaidžias atliekas: 2012 m. jos sudarė 41 procentą regioniniuose sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų kiekio, o pernai – jau 35 proc.

Ypač sėkmingai šių atliekų šalinimas sąvartynuose buvo sumažintas kai kuriuose regionuose: pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno regionuose per metus sąvartynuose šalintų bioskaidžių komunalinių atliekų kiekį pavyko sumažinti po beveik 10 procentų, Panevėžio ir Telšių regionuose – net po beveik 15 procentų, Marijampolės regione – 8 procentais. Tačiau yra ir priešingų atvejų: pavyzdžiui, į Klaipėdos regiono sąvartynus pernai bioskaidžių komunalinių atliekų pateko beveik 5 procentais, o Utenos regiono – net 13 procentų daugiau nei užpernai.

Statistikos duomenys taip pat atskleidė, kad pastaraisiais metais ne visur sėkmingai tvarkytasi ir su plastiko atliekomis. Prieš dvejus metus plastiko, kombinuotų pakuočių, metalų atliekos sudarė šiek tiek mažiau nei ketvirtadalį sąvartynuose šalintų mišrių komunalinių atliekų. Tačiau pernai ši dalis pakilo jau iki daugiau kaip 29 procentų. Kita vertus, visų tipų pakuočių atliekų – plastiko, popieriaus, stiklo, medžio – pernai buvo perdirbta bent šiek tiek daugiau nei 2013 m.

Nors atliekų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias jų tvarkymo būdas, tačiau gamtai ir žmogui jis yra žalingas. Sąvartynuose pūvančios atliekos išskiria nuodingas dujas, teršia gruntą. Didelę dalį šių atliekų būtų galima perdirbti, taip sutaupant daugybę energijos išteklių, išsaugant miškų masyvus. Bioskaidžias atliekas galima kompostuoti, stambiagabarites bei pakuočių atliekas – perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti. Tuo metu dabar net trys ketvirtadaliai komunalinių atliekų yra šalinamos sąvartynuose.

Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. numato, kad iki 2020 m. šalies savivaldybėse turi būti perdirba ar kitaip panaudota ne mažiau kaip 65 procentai komunalinių atliekų. O komunalinės bioskaidžios atliekos iki tų metų sąvartynuose turi sudaryti ne daugiau kaip 35 procentus 2000 m. susidariusių bioskaidžių atliekų kiekio. Taip pat reikėtų perdirbti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų.

Todėl savivaldybėse būtina sukurti efektyvią atliekų rūšiavimo sistemą, kuri leistų dar atliekų savininkui – gyventojui – patogiai ir paprastai atskirti atliekas, o jų tvarkytojams savo ruožtu padėtų kuo didesnę dalį atliekų perdirbti ar kitaip panaudotinai pakartoti.

Apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta atliekų rūšiavimo svarbą ir patys aktyviai tai daro. Nuolat atliekas rūšiuojančių gyventojų dalis šalyje per pastaruosius porą metų beveik nepakito ir siekia maždaug 34 procentus. Tačiau mažėja kategoriškai prieš atliekų rūšiavimą pasisakančių gyventojų. Taip pat vis mažiau žmonių sako patys niekada nerūšiuojantys atliekų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.