Mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokės sąvartyno operatorius. Mokėti reikės už faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Nuo 2016 m. nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms taikomas tarifas bus 21,72 euro už toną. Kasmet jį ketinama didinti iki 44,89 euro 2020 m.
Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms mokestinis tarifas bus didesnis. Planuojama, kad po šiek tiek daugiau nei metų jis sieks 47,79 euro, o 2020 m. – 70,96 euro.
Tačiau aplinkos ministras K. Trečiokas sako, jog tai anaiptol nereiškia, kad šiukšlių išvežimo kaina būtinai augs ir gyventojams. Pasak ministro, daugiau mokėti teks tik už tas atliekas, kurios pateks į sąvartynus. Jei gyventojai atliekas rūšiuos aktyviai, jei jų daugiau bus paruošiama perdirbimui ar kitokiam pakartotiniam panaudojimui, tai į sąvartynus pateks mažesnė atliekų dalis, o to Lietuva labiausiai ir siekia patvirtintame Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane.
„Šis planas paskatins savivaldybes ir regioninius atliekų tvarkymo centrus bei gyventojus aktyviau kurti bei įgyvendinti atliekų rūšiavimo sistemą, iš esmės pažvelgiant į šią problemą. Tai, kas vyksta dabar, yra ne atliekų tvarkymas, bet metimas į vieną bendrą krūvą“, – teigė K. Trečiokas.
Lietuva sąvartynuose vis dar šalina didžiąją dalį atliekų. Statistikos duomenimis, į sąvartynus patenkanti komunalinių atliekų dalis siekia net 83 procentus. Nors toks tvarkymo būdas laikomas pigiausiu, jis atneša didžiulės žalos aplinkai. Be to, į Lietuvos nepavojingųjų atliekų sąvartynus patenka dideli kiekiai atliekų, kurias dar būtų galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti, taip sutaupant daugybę energijos išteklių, miškų masyvų. Tuo metu sąvartynuose atliekos išskiria kenksmingas medžiagas į atmosferą, teršia dirvožemį, suformuoja šimtmečius neyrančių atliekų kalnus.
Lietuvoje sąvartynai taiko vadinamąjį „vartų“ mokestį už pristatytą atliekų toną. Todėl atskyrus stiklo, metalo, kitas sunkesnes atliekas ne tik galima pasirūpinti jų perdirbimu, bet taip pat ir gerokai palengvėja į sąvartyną išvežamų atliekų svoris. Kuo daugiau šalies gyventojų aktyviai rūšiuos atliekas, tuo mažiau jų paklius į mišrių atliekų konteinerius ir pasieks sąvartynus, o kartu tuo mažiau reikės mokėti už sąvartynuose šalinamas atliekas.
Ypač svarbu sumažinti komunalinių atliekų dalį sąvartynuose. Statistikos duomenimis, dabar į sąvartynus patenkanti komunalinių atliekų dalis siekia net 83 procentus. Tačiau jau po kiek daugiau nei penkerių metų šalies savivaldybės privalo įsipareigoti, jog mažiausiai 65 procentai šio tipo atliekų būtų perdirbamos.
