Tad ko būtų galima iš norvegų pasimokyti?
Tautiečiams neįprasta
Norvegijoje jau kelerius metus gyvenanti Kristina pasakoja, kad čia žmonės šiukšles rūšiuoja itin atsakingai. „Atskirai buitinės atliekas, plastiką, popierių ir stiklą.
Pavyzdžiui, plastikas turi jam skirtus permatomus didelius šiukšlių maišus. Paprastų negalima naudoti. Sako, dėl to, kad šiukšlių surinkėjai tuomet nemato, ar nėra kitokių šiukšlių. Bet tiksliai nežinau ar dėl to.
Anksčiau, prieš pora metų, plastiko nebuvo privaloma rūšiuoti. Taip pat, visokius įpakavimus nuo grietinės, pieno ar kitų produktų reikia išplauti prieš išmetant.
Dėl sankcijų jei primaišyta visokių šiukšlių: pirmą kartą gali tiesiog neišvežti, antrą kartą gausi baudą.
Dėl dydžio nežinau, dar nesusidūriau, bet jei labai reikia galiu padaryt eksperimentą (juokiasi). Šiaip čia rūšiavimas jau savaime suprantamas dalykas. Tik dar atvykusiems lietuviams neįprasta iš pradžių būna“, – tenykštę rūšiavimo situaciją apibūdino emigrantė.
Dėmesys visuomenės informavimui
Atliekų rūšiavimas, kaip ir švietimas atliekų tvarkymo klausimais, Norvegijoje pradėtas prieš beveik dvidešimt penkerius metus. Norvegai jau įpratę išrūšiuoti popierių ir kartoną, metalą, stiklą, plastiką, maisto ir pavojingas atliekos. Nacionalinis Norvegijos tikslas – perdirbti apie 80 procentų visų atliekų.
Daug dėmesio norvegai skiria visuomenės informavimui apie atliekų rūšiavimą. Ji pateikiama net vienuolika kalbų! Įskaitant ir lietuvių. Nors tenykščiai pripažįsta, kad švietimas atliekų rūšiavimo klausimais prasidėjo pakankamai sunkiai. Pirmiausia pradėta nuo vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose. Organizuojami net mokymai suaugusiems, dažniausiai imigrantams.
Kiekvieną pavasarį norvegai organizuoja akcijas ir renka šiukšles iš pakelių, miškų, parkų, paežerių.
Į pagalbą – NVO
Išsaugoti švarią Norvegiją siekia ir gamintojų atsakomybę reguliuojančios organizacijos. Prieš dešimtmetį sukūrusios bendrą tarpusavio ir išorės komunikacijai skirtą platformą – organizaciją „LOOP“.
Tai – ne pelno siekianti organizacija, susibūrusi užtikrinti itin aukštus Norvegijos Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų perdirbimo tikslus. LOOP esminė užduotis – rengti kampanijas, seminarus ir informuoti vartotojus, pramonės ir verslo įmones apie atliekų rūšiavimo, medžiagų ir energijos regeneravimo naudą. Fondas surenka ir apdoroja informaciją, kurią vėliau gali naudotis valdžios, mokslo institucijos, nevyriausybinės, kitos organizacijos bei visuomenė.
LOOP taip pat leidžia ir platina įvairius leidinius, skelbia su atliekų rūšiavimu ir perdirbimu susijusią informaciją laikraščiuose ir bendroje interneto svetainėje, įgyvendina švietimo projektus mokykloms, savivaldybėms, pramonei ir verslo įmonėms.
Štai kokius patarimus informaciniuose lankstinukuose apie aplinkos tausojimą pateikia norvegai:
Rinkitės geros kokybės produktus, kurie tarnautų ilgai.
Nugabenkite tinkamus naudoti daiktus į padėvėtų prekių parduotuvę, „blusų“ turgų arba į vieną iš atliekų perdirbimo centrų ir pasiūlykite juos panaudoti dar kartą.
Venkite vienkartinių produktų. Juos panaudojus, susidaro dideli atliekų kiekiai, o daugumos vienkartinių produktų negalima nei perdirbti, nei kompostuoti.
Vietoje daiktų dovanokite teigiamus išgyvenimus.
Kas nenorėtų kartu su jumis nukeliauti į baseiną, kad kas nors jiems sutvarkytų namus arba kad pasisiūlytumėte prižiūrėti šunį vasaros atostogų metu?
Nepageidaujate gauti reklamos į savo pašto dėžutę? Tuomet galite pasakyti:„Ačiū, ne“. Galite gauti lipduką su užrašu „Reklamai – ne“. Kreipdamiesi į paštą jūs taip pat galite apsisaugoti nuo neadresuotos reklamos.
Gerkite vandenį iš čiaupo. Tai labiau tausoja aplinką nei perkant vandenį butelyje.
Norvegai vidutiniškai išmeta tokį maisto atliekų kiekį, kuris yra tolygus kas ketvirtam pirkinių maišeliui. Iš anksto planuokite, kokius maisto produktus pirksite, taip sutaupysite pinigų ir tausosite aplinką!
