Rūšiuoti atliekas reikia ne tik namuose, bet ir darbe

Statistikos duomenys rodo, kad vos keli procentai gyventojų Lietuvoje rūšiuoja atliekas ne tik namuose, bet ir darbovietėse, mokyklose, sporto ir kultūros renginiuose. Aktyviau rūšiuoti atliekas neretai trukdo ne gyventojų nenoras, bet trūkstama infrastruktūra. Vis dėlto gerieji pavyzdžiai rodo, kad didelių permainų galima siekti ir mažais žingsniais.

Biure dirbantis asmuo neturėtų visko, kas pasitaiko po ranka, mesti į vieną šiukšlių dėžę.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Biure dirbantis asmuo neturėtų visko, kas pasitaiko po ranka, mesti į vieną šiukšlių dėžę.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

Nov 24, 2014, 5:02 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 5:46 PM

Nebe pirmus metus šalyje garsiai kalbama apie būtinybę rūšiuoti elektros ir elektroninių įrenginių atliekas. Vien prieš porą metų elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija įsteigė daugiau kaip 100 naujų surinkimo vietų, kur galima palikti šio tipo atliekas. Nebe pirmus metus Lietuvoje vyksta ir projektas „Mes rūšiuojame įmonėje“, kuriuo darbuotojai raginami savo darbovietėse rūšiuoti buitinės technikos, elektronikos ir nešiojamųjų baterijų atliekas.

Alytaus J. Kunčino viešoji biblioteka pernai buvo viena iš daugybės Lietuvos įmonių, dalyvavusių šiame projekte. Tačiau ir pasibaigus metams geri įpročiai neišnyko: elektros bei elektroninės įrangos atliekos bibliotekoje ir toliau rūšiuojamos bei išmetamos tik į tam skirtas vietas.

„Lankytojams yra skirta speciali dėžė, kur jie gali mesti senas baterijas. O mes, darbuotojai, rūšiuojame visas elektros bei elektroninės įrangos atliekas. Nemesime juk atitarnavusio kompiuterio į konteinerį. Yra įmonių, kurios atvažiuoja ir vietoje paimta tokias atliekas.

Būna net akcijų, kai tos atliekos yra surenkamos nemokamai. Sekame jas ir naudojamės tokia galimybe“, – sakė Alytaus J. Kunčino bibliotekos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Gintautas Bieliūnas.

Praėjusiais metais bibliotekoje buvo surinkta net 187 kg elektros ir elektroninės įrangos. Surinktas nešiojamų baterijų kiekis per tą patį laikotarpį siekė 17 kg. „Mes bibliotekos reikmėms baterijų sunaudojame mažai. Didžiąją dalį jų palieka bibliotekos lankytojai – jie pakankamai aktyviai naudojasi galimybe palikti baterijas bibliotekoje, specialiai tam skirtoje vietoje. Dėžutėje šių atliekų vis prisikaupia po kelis kilogramus“, – sakė G. Bieliūnas. Surenkamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiai Lietuvoje kasmet auga. Tačiau iki šiol šaliai dar nepavyko pasiekti tikslo surinkti po 4 kilogramus šio tipo atliekų vienam gyventojui. Būtent tokį įsipareigojimą Lietuva turėtų įvykdyti iki kitų metų pabaigos.

Nuo 2016 m. šalyje turi būti surenkama ne mažiau kaip 45 procentai elektros ir elektroninės įrangos atliekų, skaičiuojant pagal rinkai patiektą šios įrangos kiekį. Tai numato Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas. Nuo 2020 m. surenkamos įrangos dalį reikės padidinti dar labiau – bent iki 65 procentų.

Elektros bei elektroninės įrangos atliekų negalima mesti kartu su buitinėmis atliekomis, nes jos kenkia aplinkai, išskiria žalingas medžiagas ir teršia gruntą, be to, kelia pavojų žmonių sveikatai. Apie didžiulius susidarančius šio tipo atliekų kiekius liudija ir minėtame projekte dalyvavusių įmonių statistika. Pavyzdžiui, daugiau nei 400 įmonių surinko net 43 tonas elektronikos ir daugiau nei toną – baterijų atliekų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.