Nerūšiuojančių mažėja
Spalio pabaigoje paaiškėjo „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) inicijuotos reprezentatyvios apklausos rezultatai. Pasirodo, šalies gyventojai svarbiausiomis aplinkosaugos problemomis laiko oro ir vandens užterštumą, trečioje vietoje – aplinkos taršą atliekomis ir jų kiekio didėjimą. Didžioji apklausoje dalyvavusių žmonių dalis (63 proc.) nurodė, kad atliekų rūšiavimas – tai populiariausias būdas asmeniškai prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.
Apklausa parodė, kad nuolat visas namuose susidarančias atliekas rūšiuoja beveik 34 proc. Lietuvos gyventojų. Dar trečdalis (beveik 36 proc.) rūšiuoja tik kai kurias atliekas. Lyginant su praėjusiais metais labai retai rūšiuojančių ir visai nerūšiuojančių sumažėjo beveik 5 proc. (nuo 36,2 iki 30,4 proc.), o kategoriškai nusistačiusių prieš atliekų rūšiavimą likę tik 5 procentai.
Pagrindinė priežastis – sveikata
Net 75 procentai apklausoje dalyvavusių respondentų vienu iš trijų svarbiausių veiksnių, kuris skatina juos rūšiuoti, įvardino teigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Tad akivaizdu, kad žmonės sąmoningai suvokia, jog netinkamas atliekų šalinimas teršia orą, vandenį, žemę ir kelia pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai. Teršalai su maistu į žmogaus organizmą patenka per aplinką ir jį nuodija.
Priemonių prieinamumas
60 proc. gyventojų – rūšiavimo priemonių prieinamumą, t. y. netoli namų esančius antrinių žaliavų konteinerius.
Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Petro Vileikio pateiktais duomenimis, pagrindinis Aplinkos ministerijos dėmesys šiuo metu skiriamas antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrai. „Per 2006–2011 metus Ministerija savivaldybėms nupirko ir išdalijo 19 667 antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Šių konteinerių įsigijimui skirta daugiau negu 20 milijonų litų. Per 2011–2014 metus pakuočių atliekų surinkimo iš gyvenamųjų individualių namų kvartalų konteinerių įsigijimui skirta daugiau negu 21 milijonas litų. Už šias lėšas buvo įsigyta daugiau negu 262 000 konteinerių“, – vardijo specialistas.
Tad rūšiavimo konteinerių ilgainiui turėtų atsirasti ir ten, kur jų šiuo metu trūksta. Pavyzdžiui, ES paramos lėšomis individualių namų valdas antrinių žaliavų konteineriais kitąmet pilnai bus aprūpinti Tauragės regiono gyventojai.
Per mažai ar pakankamai?
Tačiau apklausų rezultatai neatspindi visos visuomenės nuomonės. Itin dažnai tenka išgirsti nusiskundimų, kad rūšiavimui skirtų konteinerių per mažai ne tik dėl to, kad jų kažkur nėra. Dažnai prikišama ir tai, kad jie būna perpildyti šiukšlių. Tokios tendencijos ryškėja ir internetiniuose komentaruose.
Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regiono atliekų rūšiavimo centro atstovas ryšiams su visuomene tikina, kad tokiu atveju pakanka paskambinti nemokamu telefonu ir šiukšlės bus išvežtos. „Klaipėdos atveju pakanka pakelti telefono ragelį. Į skambučius reaguojama operatyviai, stengiamasi iš karto ištuštinti antrinių žaliavų konteinerius“, – aiškino. A. Liubinavičius. Deja, tačiau šioje srityje trūksta aktyvesnio gyventojų įsitraukimo. Pastebėjus netvarką reikėtų atliekų surinkėjus informuoti apie problemą. Ant antrinių žaliavų konteinerių dažniausiai būna priklijuotas lipdukas, kuriame nurodoma, kam jie priklauso.
