Mažinti arba mokėti
Auken Praėjusią savaitę džiaugėsi: „Tai istorinė akimirkai visai Europai. Pirmą kartą buvo sutarta dėl ambicingų priemonių mažinant plastiko taršą aplinkoje.
Naujas susitarimas, kuris būtų privalomas visose ES šalyse narėse, nurodo, kad jį galima vykdyti dviem būdais. Arba sumažinti maišelių suvartojimą iki 90 vienetų žmogui iki 2019 metų, o iki 2025 – iki 40, arba nuo 2018 metų plastikinius maišelius papildomai apmokestinti.
Pagal naująjį susitarimą, valstybės narės savo nuožiūra taip pat galės taikyti visišką draudimą plastikiniams maišeliams. Tačiau, anot plastiko gamintojų asociacijos „PlasticsEurope“ atstovų, toks šalies sprendimas, jeigu ir bus įgyvendintas, pažeis laisvo prekių judėjimo principą.
Kitų šalių patirtys rodo, kad geriausi maišelių suvartojimo pavyzdžiai – Airija ir Danija. Štai Airijoje vien plastikiniai maišeliai sudarė net 5 procentus visų atliekų, kol 2002 metais jiems imtas taikyti mokestis. Prieš ketverius metus ten plastikinių maišelių suvartojimas jau buvo sumažėjęs iki 0,25 procento.
„Plastikinių maišelių apmokestinimas turi teigiamą efektą didinant vartotojų supratimą apie ekonominius išteklius, kurie yra panaudojami maišelių gamyboje“,– tikina „PlasticsEurope“.
Didelis žingsnis pirmyn
Netrukus po šio įvykio paskelbtame pranešime spaudai Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Seimo narys Linas Balsys išsakė nuomonę. Jo įsitikinimu, Europos Komisijos pritarimas Žaliųjų frakcijos siūlymams yra dar vienas didelis žingsnis pažaboti Europoje vis didėjantį plastikinių maišelių vartojimą.
„Šiuo metu Europoje galioja rekomendacinio pobūdžio nuostatos, įpareigojančios Europos Sąjungos nares pačias apsispręsti dėl plastikinių maišelių mažinimo priemonių, nepakankamai užtikrina greitą šios problemos sprendimą. Jei šios pataisos bus priimtos naujos sudėties Europos Parlamente, kiekviena ES valstybė turės greičiau imtis įgyvendinti plastikinių maišelių mažinimo priemones, ypač dėl didžiausią taršą keliančių pačių ploniausių maišelių“, – sakė L. Balsys.
Visiškai suyrantys
Pasak L. Balsio, ES valstybės turėtų palaipsniui pereiti prie mažiau aplinkai kenkiančių pakuočių. „Tarša įprastais plastikiniais maišeliais ypač didelė, nes jie dažniausiai nebūna perdirbami. Be to, maišeliai, į kuriuos įterpta yrimą skatinančių medžiagų, netinkami perdirbimui. O ir gamtoje suyra tik iki smulkių skiaučių, kurios dar ilgai išlieka grunte ir teršia aplinką. Paprastus lengvuosius maišelius galima pakeisti pagamintais iš visiškai biologiškai suyrančių medžiagų. Technologijos jau leidžia tai daryti ir tokie maišeliai pamažu tampa vis populiaresniais Europoje. Ne viena valstybė jau yra užsibrėžusi labai ambicingus tikslus plastikinių maišelių mažinimo politikoje. Pavyzdžiui, Prancūzija prekybos centruose naudoti vienkartinius plastikinius maišelius ketina uždrausti jau nuo 2016 metų“,– teigė parlamentaras.
Bėda – prekybininkai ar gyventojai?
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko nuomone, matomiems pokyčiams reikalinga ne tik aiški ir aktyvi Lietuvos politika šiuo klausimu, bet ir mūsų prekybininkų bei pramonininkų įsitraukimas.
Tuo tarpu Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažunaitis tikina, kad silpnoji vieta yra ne pramonininkų įsitraukimas. „Yra dvi pusės, kurias galima pastebėti. Pirmiausia daugelis dalykų priklauso nuo valstybės politikos. Kokie bus mūsų teisės aktai, kiek jie įpareigos mus naudoti plastikinių, popierinių maišelių. Silpnoji vieta yra ne ten, kur pramonininkai gali prisidėti. Jau gaminami suyrantys maišeliai, kurie, pasirodo, ne ką ekologiškesni. Silpnoji vieta – surinkimas. Siūloma mažinti plastikinių maišelių sunaudojimą, tad turėtų būti skiriama atitinkamai dėmesio kažkokiems mokymams, socialinei reklamai. Kitaip tariant imtis visų priemonių, kad žmonės nusipirkę vieną plastikinį maišelį, jo iš karto neišmestų. Pavyzdžiui, nusipirktą didelį šiukšlių maišelį galima panaudoti kaip šiukšlių maišą ir nepirkti pastarųjų. Tokių gudrybių gali būti daug. Tad prieš priimant kažkokį sprendimą, reikėtų apskritai palyginti kitų šalių patirtis ir pabandyti sau pritaikyti tinkamiausią modelį“ – poziciją dėstė G. Mažunaitis.
Ką darys Lietuva?
Kol kas susitarimas dėl maišelių nėra galutinai patvirtintas, tačiau jei tai įvyks, Lietuva taip pat turės imtis būtinų priemonių „maišelių politikos“ klausimu. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas pasakojo, kad vienas iš galimų variantų kovojant su per dideliu vartojimu, maišelius apmokestinti. „Maisto parduotuvėse jie ir taip yra mokami, bet galbūt per mažai. O štai drabužių, batų parduotuvėse yra ir nemokamų. Tiksliau, jie įtraukti į prekės kainą, tad žmogui atrodo patraukliau, kad nereikia papildomai mokėti. Galima juos apmokestinti atskirai, kad žmogus galėtų pagalvoti, ar jam iš tiesų to maišelio reikia. Taip pat galima skatinti vienkartinius maišelius keisti į daugkartinius maišelius iš geresniu medžiagų. Tai bus bendra vartotojų, gamintojų ir tiekėjų atsakomybė. Jei Europos Komisija netrukus patvirtins šį dokumentą, turėsime pusantrų metų pasiruošti ir apsispręsti dėl galimų žingsnių“,– teigė D. Krinickas.
Šiandien plastikinių pirkinių maišelių Europos Sąjungos valstybėse sunaudojama vis daugiau, o situacija atskirose valstybėse yra labai skirtinga. Skaičiuojama, kad per metus vienam ES gyventojui tenka apie 198 maišeliai, Danijoje vienas asmuo sunaudoja tik 4 maišelius, o Lietuvoje – 230. Tačiau yra ir mus gerokai lenkiančių šalių. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Slovakijoje ar Portugalijoje šis skaičius vidutiniškai siekia apie 466 maišelius žmogui per metus.
