Prie Kauno hidroelektrinės suskrido neįprastai daug paukščių

Nemune prie Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės – neįtikėtina laukinių paukščių gausa. Gyventojai svarsto, kad šiemet jų susirinko gerokai daugiau negu ankstesniais metais. Kodėl taip atsitiko?

Paukščius į neužšalusius vandens telkinius suginė sustiprėjęs šaltis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paukščius į neužšalusius vandens telkinius suginė sustiprėjęs šaltis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas („Laikinoji sostinė“)

Dec 7, 2014, 5:27 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 6:20 PM

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis sutinka, kad pastarosiomis savaitėmis sparnuočių skaičius prie elektrinės smarkiai išaugo, tačiau jokių keistenybių neįžvelgia.

„Paspaudė šaltukas, nejudančio vandens telkiniai užšalo, todėl paukščiai nutūpti ieško atviro vandens“, – aiškino gamtininkas.

Dabar daugybę paukščių galima išvysti Nemune ir Neryje. Daug jų susirenka prie Vytauto Didžiojo tilto, mat čia žmonės atneša maisto. Jeigu ir šios upės užšaltų, vienintele plaukioti tinkama erdve taptų Nemuno dalis prie hidroelektrinės.

Šioje vietoje vanduo neužšąla, taip pat visada galima rasti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maisto.

Daugiausia prie hidroelektrinės žiemos pradžioje susirenka didžiųjų ančių, laukių, ančių klykuolių, gulbių nebylių, gulbių giesmininkių, šiek tiek kormoranų, didžiųjų dančiasnapių.

Ornitologo S.Rumbučio duomenimis, šioje miesto vietoje galima suskaičiuoti 15–16 paukščių rūšių ir pastarąjį dešimtmetį šis skaičius beveik nekinta.

„Kartais užklysta ir retesnių rūšių paukščių, tačiau jie ilgam nepasilieka ir traukia tolyn“, – dėstė gamtininkas.

Pasak jo, kasmet prie hidroelektrinės susirenka 5–6 tūkstančiai sparnuočių. Ornitologai ketina netrukus juos skaičiuoti, tačiau abejoja, ar šiemet paukščių skaičius bus gerokai didesnis.

Krantinėje netoli hidroelektrinės yra kauniečių pamėgta vieta, kur jie susirenka lesinti žiemojančių paukščių. Ar galima ir reikia tai daryti?

S.Rumbutis tikina, kad net patys ornitologai neturi vieno atsakymo į šį klausimą. Jis pats didelės blogybės neįžvelgia, tačiau gamtos mylėtojams pataria paukščius lesinti nuolat, mat jie susirenka pažįstamoje vietoje ir laukia lesalo.

„Biologiniu požiūriu paukščių lesinimo nereikėtų skatinti, nes turi išlikti stipriausi. Kita vertus, šiais laikais tai būtų pernelyg žiaurus požiūris“, – svarstė paukščių žinovas.

Gamta pajuto žmogaus įsikišimą jau pastačius hidroelektrinę. Jeigu jos nebūtų, paukščiai rudenį tiesiog pasitrauktų į šiltesnius kraštus. Dabar jiems sudarytos dirbtinės sąlygos žiemoti Kaune, o dėl maisto kartais kyla rūpesčių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.