Dirbtinės eglės
Dirbtiniai medeliai gali būti itin patrauklūs dėl vienkartinės investicijos. Tai – kur kas pigiau nei kasmet pirkti ir po to išmesti gyvą eglę. Be to dirbtinės eglutės dažniausiai nebyra, jų nereikia lieti vandeniu, kad stovėtų ilgiau.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai teigia, kad nusiskundimų dėl plastikinių kalėdinių eglučių kokybės nėra gavę. Tačiau kai kurie aplinkosaugos ekspertai yra įsitikinę, kad kalėdinės eglutės iš tiesų turi didesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Šiandien plastikinės eglutės gaminamos iš metalo ir polivinilchlorido (PVC). Tai pasaulyje itin paplitęs plastikas. Yra manančių, kad jis kenkia ir sveikatai. Ką jau kalbėti, kad jei turite senesnės gamybos plastikinį medelį, tikėtina, kad jo gamyboje buvo naudojamas ir švinas.
Kita problema – dirbtinės Kalėdų eglės nėra perdirbamos. O pasitaiko atvejų, kai pirkta mažesnė plastikinė eglė vieną dieną ima ir pasidaro per maža. Arba atvirkščiai, vaikai palieka namus ir didelę puošti nebelieka prasmės.
Štai amerikiečiai, turintys net Nacionalinę Kalėdų eglučių asociaciją, skaičiuoja, kad apie 85 procentai jų rinkoje pasirodančių dirbtinių Kalėdų medelių yra importuojami iš Kinijos. Jų gamybos procesas taip pat palieka pėdsaką aplinkoje. Į aplinką išmetamas nemažas kiekis teršalų, kurie kenkia sveikatai, taip pat naikina ozono sluoksnį. Turbūt nereikia svarstyti, iš kur plastikinės eglutės atkeliauja ir į mūsų namus. Ypač jei ieškome „geros kainos“.
Dirbtinės kiniškos eglutės dažnai gali sukelti rimtų alergijų. Jos gali būti gaminamos iš atliekų, kurių sudėtyje dažnai būna labai kenksmingų organizmui medžiagų. Todėl įsigijus tokią eglę, gali pasireikšti alergija, o blogiausiu atveju, tokios eglutės naudojimas gali sukelti apsinuodijimą. Kenksmingų medžiagų išsiskyrimą skatina įjungtų lempučių girliandų skleidžiama šiluma.
Natūralios eglės
Ties patys amerikiečiai taip pat suskaičiavo, kad kasmet vien tik Šiaurės Amerikoje parduodama virš 30 milijonų gyvų eglučių. Tačiau vėliau visos jos būna perdirbamos. Būtent dėl perdirbimo galimybės, daugelis ekspertų sutinka, kad natūralios eglės vis dėlto yra draugiškesnės gamtai nei dirbtinės Kalėdų eglės.
Lietuvoje jau ne pirmus metus taip pat vykdomos pošventinės Kalėdinių eglučių surinkimo akcijos, kurių metų gyventojai eglutes gali mesti į tam skirtus konteinerius. Iš jų surinktos eglutės, savo ruožtu, tampa biokuru.
Štai praėjusių metų sausį tokia akcija vyko 12 miestų – Vilniuje, Klaipėdoje, Širvintose, Šilutėje, Neringoje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Varėnoje, Lazdijuose, Lentvaryje, Trakuose ir Pagėgiuose.
Prieš porą metų gyventojai į tam skirtus konteinerius sumetė daugiau kaip 700 kubinių metrų eglučių. Iš jų buvo pagaminta daugiau nei 70 kietmetrių biokuro. Aktyviausiai dalyvavo Vilniaus gyventojai, atgabenę net 500 kubinių metrų medelių.
Vietoje nukirstos – sodinta
Tiesa, perkantiems kirstas eglutes reikia atitaisyti žalą gamtai. Visą savo augimo laiką eglės sugeria daugiau kaip toną anglies dvideginio. Tad siekiant, kad šie medžiai neišnyktų, kiekvienas žiemą eglę nukirtęs augintojas pavasarį turi atsodinti tris.
Kita vertus, galima pirkti ir gyvą medelį vazone. O pavasarį pasodinti savo žemėje arba nuvežus į mišką. Ko gero tai būtų pats draugiškiausias gamtai variantas.
Eglės iš antrinių žaliavų
Dar viena alternatyva – eglutė iš antrinių žaliavų. Ekologiškai eglutei pagaminti tiks ir nebereikalingas kartonas, spalvotas popierius, laikraščiai, dažnai, klijai. Apskritai kalėdiniams papuošimams galima naudoti kankorėžius, siūlus, net plastikinius butelius ar metalines skardines. Tereikia šiek tiek fantazijos.
Paprasčiausias būdas – eglutę išraityti iš kalėdinių lempučių ant sienos, pritvirtinant skaidria lipnia juostele.
