Praėjusių metų rudenį bendrovės „RAIT“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kokios informacijos apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, ekologiją žmonėms labiausiai trūksta.
Respondentų taip pat buvo klausiama, kaip galima kovoti su šiukšlintojais. 38 procentai apklaustųjų nurodė manantys, kad geriausia tai padaryti padėtų padidintos baudos. Kauno apskrities gyventojai bei nuo 2 iki 20 tūkstančių gyventojų turinčių vietovių žmonės dažniau nurodė, kad efektyvus būdas kovoti su šiukšlintojais yra būtent padidintos baudos.
Tuo metu Vilniaus apskrities gyventojai dažniau įvardijo, kad reikėtų organizuoti daugiau reidų. Rajonų centrų, didelių miestų gyventojai bei gyvenantys Panevėžio ir Utenos apskrityse dažniau pasisakė už viešųjų aplinkos tvarkymo darbų skyrimą.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako, kad baudų dydis – svarbus faktorius kovojant su teršėjais, tačiau šiuo atveju svarbiausia remtis protingumo kriterijumi. „Pirmiausia labai svarbu, kad pažeidėjai atsakingų asmenų būtų surandami ir nubaudžiami. Net jei baudos dydis palyginti simbolinis, vis dėlto tai veiksminga“, – sakė K.Trečiokas.
Pasak ministro, skiriant baudas reikėtų atsižvelgti, ar žala gamtai įvyko netyčia, pavyzdžiui, avarijos atveju, ar priešingai. „Būna įvairių nelaimingų nutikimų, avarijų, nelaimių, kurių metu nukenčia ir gamta. Tačiau tokiu atveju priimti sprendimai neturėtų nuvaryti kaltininkų, pavyzdžiui, žalą padariusių įmonių, į bankrotą. Tačiau jei žala didelė ir padaryta piktavališkai, tyčia, tokie pažeidėjai turėtų smarkiai pakratyti piniginę. Kalbu apie tokius atvejus, kai gamtoje išpilami chemikalai arba pamiškėje numetamos senos padangos. Visur svarbiausia remtis protingumo kriterijumi. Vien mosuoti baudomis – ne išeitis“, – svarstė aplinkos ministras K.Trečiokas.
Apklausoje dalyvavę respondentai taip pat pasisakė už tai, kad atliekas rūšiuojantiems gyventojams būtų mažinamos rinkliavos. Tai, gyventojų nuomone, galėtų smarkiai pastūmėti visuomenę aktyviau rūšiuoti atliekas namuose, darbovietėse ir viešosiose vietose. Be to, respondentai mano, kad šalyje reikėtų pastatyti daugiau rūšiavimo konteinerių.
Gyventojų teigimu, aktyviau rūšiuoti atliekas taip pat paskatintų ir intensyvesnis visuomenės informavimas apie rūšiavimo svarbą bei galimybes. Taip manančių buvo 17 procentų visų apklausos respondentų. Daugiau kaip du trečdaliai apklausos dalyvių įvardijo, kad pagrindiniu informacijos apie aplinkosaugą šaltiniu jie laiko televiziją, daugiau kaip ketvirtadalis respondentų – internetą. Spaudą svarbiausiu informacijos apie aplinkosaugą šaltiniu laiko 4 procentai apklausos respondentų.
Pasak apklausoje dalyvavusių žmonių, geriausiai informuoti jie jaučiasi apie atliekų rūšiavimą, taip pat – apie gyvosios gamtos apsaugą.
