Pastaruosius 18 metų Lietuvoje veikė dar 1996 m. Seimo patvirtinta Valstybinė aplinkos apsaugos strategija. Tačiau per tą laikotarpį gerokai pakito Lietuvos geopolitinė padėtis, ekonominė ir demografinė situacija. Todėl Aplinkos ministerija parengė aktualų strategijos projektą, kuriame numatyta aplinkos apsaugos vizija iki 2050 m.
„Kardinaliai strategija nepasikeitė. Tačiau per tą laikotarpį nestovėjome vietoje, įvyko daug pasikeitimų: pakeisti įstatymai, priimtos naujos ES direktyvos, į kurias privalome atsižvelgti, suformuota baudų sistema, todėl ir strategija turi būti atnaujinta“, – teigė aplinkos viceministras Algirdas Genevičius. Strategijoje planuojama švarios, sveikos ir saugios aplinkos siekti valstybės darnaus vystymosi pagrindu. Numatyti keli esminiai aplinkos politikos principai, glaudžiai susiję ir su atliekų tvarkymu. Vienas esminių principų – „teršėjas moka“, numatytas ir Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane. Tai reiškia, kad valstybė sieks atsakomybę ir išlaidas dėl teršiamos aplinkos perkelti ne visiems šalies piliečiams, bet tiems, dėl kurių kaltės ir atsakomybės susidaro atliekos bei yra teršiama aplinka.
Be to, dar daugiau dėmesio bus skiriama taršos prevencijai. Tai daryti skatina ir ekonominės priežastys: žalos aplinkai atlyginimo išlaidos beveik visais atvejais yra didesnės nei taršos prevencijai būtinos išlaidos, jau nekalbant apie atvejus, kai atkurti aplinkos būklės dėl padarytos žalos tampa tiesiog neįmanoma.
Taip pat artimiausius penkerius metus bus siekiama, kad atliekos šalyje susidarytų bent du kartus lėčiau nei augtų šalies ekonomika, o atsinaujinantys gamtos ištekliai nebūtų naudojami sparčiau, nei spėtų atsikurti. Šiuo laikotarpiu vienas svarbiausių šaliai tenkančių uždavinių bus kuo daugiau produktų naudoti pakartotinai, kuo daugiau atliekų surūšiuoti ir perdirbti.
2020–2030 m. laikotarpiu keliami dar ambicingesni tikslai. Bus siekiama, kad atliekų susidarymas šalyje bei neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimas augtų daugiau kaip dukart lėčiau nei ekonomika. Šiuo laikotarpiu didžiausias dėmesys teks pažangių, išteklius tausojančių technologijų ir gaminių pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose diegimui.
Strategijos rengėjai pastebi, kad Lietuvoje gerinant atliekų tvarkymo situaciją nuveikta nemažai: sukurta regioninė atliekų tvarkymo infrastruktūra, įrengta dešimt regioninių atliekų tvarkymo sistemų. Tačiau tebėra apstu ir problemų, pavyzdžiui, vis dar perdirbama ar panaudojama palyginti mažai komunalinių atliekų – net 79 proc. jų tebėra šalinami sąvartynuose. Šiuo atveju didelė atsakomybė tenka savivaldybėms, kuriose nepakankamai sparčiai plėtojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos.
Todėl artimiausius kelerius metus visoje šalyje numatoma kur kas daugiau dėmesio skirti atliekų susidarymo prevencijai. Ši strategijos dalis labiausiai palies gamintojus: bus skatinama gamyboje naudoti kuo mažiau kenksmingų medžiagų, taikyti švaresnės gamybos ir mažaatliekes technologijas, savanoriškai atlikti aplinkos apsaugos auditą. Pokyčiai laukia ir namų ūkių: ES įpareigoja Lietuvą iki 2020 m. pusę namų ūkių atliekų kiekio paruošti pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui, o vėliau šią dalį didinti. 2011 m. pakartotinai naudoti ar perdirbti buvo paruošta tik kiek daugiau nei penktadalis namų ūkiuose susidarančių atliekų. Todėl artimiausiu metu bus dar labiau plečiama atliekų rūšiavimo infastruktūra, didinami antrinių žaliavų perdirbimo pajėgumai bei daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui atliekų rūšiavimo tema.
