Dar prieš šventes vykusioje Lietuvos vartotojų instituto konferencijoje aptarti įvairūs atsakingo vartojimo aspektai. Akcentuota jų svarba vartotojų švietimo procese.
VšĮ „Darnaus vystymosi iniciatyvos“ atstovės Ingos Ringailaitės teigimu, nors namų ūkiai šalyje energiją taupyti moka, suvartojimas galėtų būti dar mažesnis. „Lietuvoje elektros bei šilumos energijos taupymas yra gana įprastas dalykas. Šioje srityje žmonės yra išsiugdę gerus įpročius. Tačiau kalbant apie elektros energijos suvartojimą, galima naudoti dar efektyvesnius prietaisus, keisti infrastruktūrą, renovuoti pastatus“, – aiškino I.Ringailaitė.
Anot jos, svarbu pakeisti ir asmeninių kelionių įpročius. Kelionės automobiliu ar lėktuvu aplinkai yra pačios žalingiausios, tad rekomenduojama atsisakyti nereikalingų išvykų. Kur įmanoma – keliauti pėsčiomis ar dviračiu. Taip pat naudotis viešuoju transportu ar traukiniais.
Rūšiavimas privalomas
Tuo tarpu atliekų rūšiavimą I.Ringailaitė akcentavo kaip kiekvieno žmogaus privalomą atsakomybę. Nors Lietuvos sąvartynuose šalinamų atliekų, kurias būtų galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti, kiekiai šiek tiek mažėja, statistika, kurią parengė Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, rodo, kad jie vis dar neatitinka europinių reikalavimų bei Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano rekomendacijų.
Pastarasis numato, kad iki 2020 m. šalies savivaldybėse turi būti perdirba ar kitaip panaudota ne mažiau kaip 65 procentai komunalinių atliekų. O komunalinės bioskaidžios atliekos iki tų metų sąvartynuose turi sudaryti ne daugiau kaip 35 procentus 2000 m. susidariusių bioskaidžių atliekų kiekio. Taip pat reikėtų perdirbti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko įsitikinimu, tinkamas atliekų tvarkymas priklauso nuo visų dalyvaujančiųjų pusių: tiek gyventojų, tiek savivaldybių, tiek įmonių ir valstybinių institucijų, pastangų, sąmoningumo ir noro, vieningo tikslų siekimo. „Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais statistiniais duomenimis, 2012 metais šalyje susidarė apie 5,36 milijono tonų. atliekų. Iš jų sąvartynuose pašalinta apie 3,078 milijono tonų., tai yra, 57,44 procento nuo susidariusio bendro atliekų kiekio. Iš jų 2012 metais komunalinių atliekų susidarė apie 1,24 milijono. tonų, sąvartynuose pašalinta 805 808,4 tonų arba 64,9 procento nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Šiemet ir toliau numatoma plėsti atliekų rūšiavimo pajėgumus, mažinti atliekų patekimą į sąvartynus. Taip pat per artimiausius penkerius metus bus skiriamas ypatingas dėmesys visuomenės informavimui ir sąmoningumo didinimui įvairiais atliekų tvarkymo klausimais“, – esamą situaciją apibūdino D.Krinickas.
Nors atliekų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias jų tvarkymo būdas, tačiau gamtai ir žmogui jis yra žalingas. Sąvartynuose pūvančios atliekos išskiria nuodingas dujas, teršia gruntą. Didelę dalį šių atliekų būtų galima perdirbti, taip sutaupant daugybę energijos išteklių, išsaugant miškų masyvus. Bioskaidžias atliekas galima kompostuoti, stambiagabarites bei pakuočių atliekas – perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti.
Mažiau daiktų – geriau
Reikia nepamiršti, kad daiktai, kuriuos perkame ir vartojame, taip pat daro įtaką klimato kaitai. Tad svarbu žinoti kaip atsakingai vartoti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai.
„Kartais teisingiausias patarimas žmonėms yra, turėtų mažiau daiktų. Taip pat panaudoti jau naudotus daiktus. Pasaulyje dėvėtų rūbų parduotuvės tampa savotiška mada, žmonės keičiasi drabužiais. Šalyje žmonės naudojasi šia paslauga labiau dėl to, kad gyvenimas privertė ir jie neišgali kitaip. Taip pat svarbu yra stengtis nenaudoti vienkartinių daiktų, pirkti daiktus iš perdirbtų medžiagų, kreipti dėmesį į ekologinį ženklinimą“, – sakė I.Ringailaitė.
Maisto švaistymas
Pasaulyje jau senokai ryškėja atsakingesnio maisto vartojimo tendencijos. Pavyzdžiui, valgiaraščiuose daugėja vietinės mėsos ir žuvies, intensyviau bendradarbiaujama su vietiniais žemdirbiais. Taip pat daugiau gaminama iš natūralių produktų, kreipiamas dėmesys meniu subalansavimui. Mažiesiems kavinių ir restoranų lankytojams siūlomos specialios mažesnės porcijos.
Apie tai kalbėjęs VšĮ Kultūros idėjų instituto atstovas Artūras Nečejauskas apgailestavo, kad šalies restoranuose vietinės žaliavos kol kas dar sunkiai skinasi kelią. Verslininkams kaina dažnai vis dar svarbesnė už kokybę. Be to, nemažai maisto vis dar išmetama, tad tai aplinkai taip pat neatneša naudos.
Atliktų tyrimų duomenimis per aštuonerius metus šalyje perkamo maisto kiekis išaugo per pusę arba net daugiau negu per pusę. Bendrai Europos Sąjungoje namų ūkiai išmeta apie keturiasdešimt procentų maisto.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik šeši šimtai tūkstančių tonų maisto atliekų. Tad vienam šalies gyventojui per metus tenka daigiau nei 170 kilogramų išmetamo maisto.
Tokie kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Jos teršia atmosferą ir paaštrina klimato atšilimo problemą.
Be to, gaminant maisto produktus naudojamas iškastinis kuras, trąšos ir gėlas vanduo. Pavyzdžiui, vienam kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama daugiau nei 15 tūkstančių litrų vandens. Kilogramui duonos – daugiau nei 1800 litrų. Duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų.
Tačiau namų ūkių maisto atliekos sudaro tik nepilnus 20 procentų visų šių atliekų. Likę 80 procentų maisto švaistomi žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.
Keisti vartotojų švietimą
Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė Zita Čeponytė mano, kad šalyje vartotojų politika ir švietimas dažniausiai siejami su vartotojų teisių problematika: pasirinkimu, ginčų nagrinėjimu ir žalos atlyginimu. „Kitose Europos šalyse požiūris į vartotojų švietimą yra platesnis, vykdomas švietimas apie efektyvesnį namų ūkio tvarkymą. Lietuvoje irgi svarbu pereiti nuo vartotojų teisių akcentavimo prie švietimo apie atsakingą vartojimą“, – sakė LVI prezidentė.
