Atliekų tvarkymo penkmečio planas - dėmesys vartotojų švietimui

Ateinančius penkerius metus atliekų tvarkymo klausimais bus skiriamas ypatingas dėmesys visuomenės informavimui ir sąmoningumo didinimui. Anot Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, tinkamas atliekų tvarkymas priklauso nuo visų dalyvaujančiųjų pusių. Tiek gyventojų, tiek savivaldybių, tiek įmonių ir valstybinių institucijų pastangų, sąmoningumo ir noro siekti vieningų tikslų.

Siekiant, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus, numatoma plėtoti komunalinių atliekų pakuočių, maisto, pavojingųjų ir kitų atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Siekiant, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus, numatoma plėtoti komunalinių atliekų pakuočių, maisto, pavojingųjų ir kitų atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 16, 2015, 3:39 PM, atnaujinta Jan 15, 2018, 9:17 PM

Didins pajėgumus

Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais statistiniais duomenimis, prieš trejus metus šalyje susidarė apie 5,36 milijonai tonų atliekų. Iš jų sąvartynuose pašalinta apie 3,078 milijono tonų, t.y. 57,44 procento nuo susidariusio bendro atliekų kiekio. Iš jų komunalinių atliekų susidarė apie 1,24 milijono tonų, sąvartynuose pašalinta 805 808,4 tonų arba 64,9 procento nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio.

Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas pasakojo, kad ir toliau numatoma plėsti atliekų rūšiavimo pajėgumus, mažinti atliekų patekimą į sąvartynus. „Iki šių metų pabaigos planuojama pastatyti vieną mechaninio apdorojimo ir devynis mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginius. Keturiuose regionuose: Alytuje, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje, numatoma pastatyti biologinio apdorojimo įrenginius su biodujų gavyba. Vilniuje numatoma biologiškai skaidžias atliekas apdoroti biodžiovinimo įrenginyje paruošiant jas deginti. Kauno, Marijampolės, Šiaulių regionuose numatoma biologiškai skaidžias atliekas apdoroti jas kompostuojant. Tauragės regione – kompostuoti naudojant specialią plėvelę.“

Priminė apie ekomomines priemones

Siekiant, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus, numatoma plėtoti komunalinių atliekų pakuočių, maisto, pavojingųjų ir kitų atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemas. Taip pat didinti atliekų perdirbimą ir kitokį naudojimą, gaminti kokybiškus gaminius iš atliekų, vykdyti nustatytas atliekų tvarkymo užduotis.

„Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatytos atitinkamos užduotys ir priemonės. Pavyzdžiui, ir toliau numatoma plėsti antrinių žaliavų konteinerių kiekį, didinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičių, organizuoti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir individualų kompostavimą. Taip sąvartynuose mažinant šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį. Paminėtina, kad nuo kitų metų pradžios numatoma taikyti ekonomines priemones, skatinančias atliekas perdirbti ar kitaip naudoti, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose“, – vardijo Atliekų departamento direktorius.

Įvardytosios ekonominės priemonės – sąvartyno mokestis. Kiek anksčiau Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Vileikis „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad šis mokestis gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių verslui ir gyventojams. „Pabrangus atliekų šalinimui sąvartyne, išaugs atliekų naudojimo ir perdirbimo sektorius, bus sukurtos papildomos darbo vietos. Tačiau įmonėms, kurios šiuo metu didžiąją dalį atliekų šalina sąvartynuose, gali išaugti atliekų tvarkymo sąnaudos.

Taip pat dėl mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis įvedimo gali išaugti atliekų tvarkymo kainos, tačiau būtina pastebėti, kad komunalinių atliekų tvarkymo kainos augimas gali būti nežymus, nes iki kitų metų visuose komunalinių atliekų tvarkymo regionuose numatyta sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Taip pat nuo 2016 metų, Lietuvoje turėtų būti sukurta atliekų šalinimui alternatyvi atliekų tvarkymo infrastruktūra: mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kompostavimo aikštelės ir taip toliai. Kitaip tariant bus sudaromos galimybės tvarkyti atliekas kitais, negu šalinimas sąvartyne, būdais.

Įvedus sąvartyno mokestį, sumažės neigiamas atliekų šalinimo poveikis aplinkai – sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymas, bus panaudotas atliekų medžiaginis ir energetinis potencialas, sumažės pavojingų medžiagų naudojimas“, – kalbėjo P.Vileikis.

Daugiau dėmesio švietimui

Anot Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, pastebima, kad pastaruoju metu visuomenės sąmoningumas atliekų rūšiavimo srityje didėja. Vis daugiau gyventojų aktyviai ir noriai rūšiuoja namų ūkiuose susidarančias atliekas, dalyvauja įvairiose visuomeninėse akcijose. Tačiau, siekiant dar geresnio rezultato, artimiausius penkerius metus ypatingas dėmesys bus skiriamas visuomenės informavimui ir sąmoningumo didinimui įvairiais atliekų tvarkymo klausimais.

„Siekiant efektyviai prisidėti prie atliekų prevencijos tikslų įgyvendinimo Valstybinėje atliekų prevencijos programoje didelis dėmesys skiriamas visuomenės informavimui ir švietimui apie atliekų prevenciją. Pavyzdžiui, patarimai, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį, skatinimas naudoti įkraunamas baterijas, tinkamas buityje susidarančių pavojingų atliekų rūšiavimas, pirkimas produktų, supakuotų į pakartotinio naudojimo ar perdirbamas bei didesnės talpos ekonomines pakuotes.

Taip pat numatoma atnaujinti Informavimo apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimo programą. Pavyzdžiui, numatyti priemones visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo srityje, vykdyti kryptingas nacionalinio informavimo ir visuomenės švietimo priemones akcentuojant antrinių žaliavų (pakuočių atliekų) rūšiavimo svarbą, naudą. Surinkimo priemones ir jų teikiamą naudą nelegalaus alyvos atliekų naudojimo neigiamas pasekmes aplinkai ir visuomenės sveikatai, galimybes tinkamai tvarkyti alyvos atliekas tikslinėms grupėms: transporto priemonių savininkams ir valdytojams, transporto priemonių remontą ir priežiūrą atliekantiems ūkio subjektams, visuomenei. Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, įskaitant baterijų ir akumuliatorių atliekas, rūšiuojamojo surinkimo svarbą. Biologiškai skaidžių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, rūšiuojamojo surinkimo svarbą ir naudą ir taip toliau“, – vardijo Atliekų departamento direktorius. D.Krinickas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip ruošiamės sabotažams ir diversijoms?