Išrūšiuoja iki 80 procentų atliekų
Vienos atliekų tvarkymo įmonės neseniai atliktas tyrimas parodė, kad verslo įmonės yra pavyzdingos atliekų rūšiuotojos. Kai kurios jų išrūšiuoja iki 80 procentų darbo metu susidarančių atliekų. Ypač gerai rūšiuoja gamybos įmonės, taip pat vidutinio dydžio ir stambus verslas bei verslo centrai. Pasitempti šioje srityje reikėtų smulkiam verslui bei įmonėms, vykdančioms veiklą Vilniaus Senamiestyje. „Skaičiuojama, kad lietuviai išrūšiuoja apie 10-15 procentų atliekų. Tai bendras gyventojų ir įmonių išrūšiuotų atliekų skaičius. Mūsų aptarnaujamų klientų statistika taip pat panaši – kasmet išrūšiuotos atliekos sudaro apie 14 procentų viso atliekų srauto. Tačiau pastebime, kad šį rodiklį kelia verslo įmonės, kurios rūšiuoja pakankamai gerai. Praktiškai visi mūsų tiesiogiai aptarnaujami verslo klientai šiandien turi užsisakę ne tik komunalinių atliekų, bet ir antrinių žaliavų išvežimo paslaugas. Žinoma, yra bendrovių, kurios išrūšiuoja tik apie dešimt procentų atliekų. Ypač gerai rūšiuoja gamybos įmonės, kuriose yra įvairių pakuočių atliekų, taip pat ir verslo centrai. Žinoma, įmonėse rūšiuoti lengviau, nes ten didžioji dalis atliekų – pakankamai švarios ir lengvai atskiriamos, tačiau bet kokiu atveju tokie rodikliai džiugina“, – spaudai yra sakęs tyrimą atlikusios įmonės atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.
Ekonominė nauda
VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ komunikacijos koordinatorė Ingrida Peleckaitė pasakojo, jog atliekų rūšiavimo kultūra vis labiau įsitvirtina jos atstovaujamoje įstaigoje. „Atliekų rūšiavimas mūsų įstaigoje užima gana svarbią vietą, stengiamės tikrai atsakingai į tai žiūrėti. Darbuotojai yra sąmoningi ir geranoriški šiuo klausimu. Rūšiuojame popierių ir plastiką, turime tam skirtus konteinerius, su stiklu beveik nedirbame, todėl atskiro konteinerio jam neturime. Taip pat dalyvaujame su atliekų rūšiavimų ir aplinkosauga susijusiame projekte, kuris įpareigoja ypatingą dėmesį skirti panaudotoms baterijoms. Joms skirtos dėžės po truputį irgi pilnėja.“ L.Kazlausko teigimu verslo įmonės dažniausiai turi tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais ir moka pagal atliekų svorį, todėl mato ekonominę naudą rūšiuoti: „Visas atliekas mesti į vieną komunalinių atliekų konteinerį būtų labai brangu, nes sąvartynas kiekvieną toną atliekų apmokestina beveik 40 eurų. Dar papildomai reikia mokėti ir už jų surinkimą bei transportavimą. Kadangi antrinės žaliavos išvežamos nemokamai, o verslo įmonėse jos sudaro 75 procentų atliekų, rūšiavimas padeda verslui sutaupyti reikšmingas sumas“,– naudą įvardijo L.Kazlauskas.
Problema – sostinės senamiestis
Pastebima, kad rūšiavimą dar reikėtų pagerinti smulkiam verslui. Ypač mažoms įmonėms, ir visoms bendrovėms, vykdančioms veiklą Vilniaus Senamiestyje. „Mažos įmonės ir dalis smulkaus verslo paprastai neturi tiesioginių sutarčių su atliekų vežėjais ir naudojasi gyventojams skirtais konteineriais. Tokiu atveju jos yra mažiau motyvuotos kuo daugiau darbe susidarančių atliekų išrūšiuoti, nes jos nemoka atliekų vežėjui atlygio pagal atliekų svorį, kaip didesnės, tiesiogines sutartis turinčios organizacijos“, – teigė vienos sostinės atliekų tvarkymo įmonės atstovas. Tuo tarpu pagrindinis rūšiavimo trukdis Vilniaus Senamiestyje – nėra kur statyti rūšiavimo konteinerių, todėl verslo galimybės rūšiuoti yra ribotos, jie naudojasi bendrais konteineriais su gyventojais. Tokią situaciją patvirtino ir vieno neseniai sostinės senamiestyje įsikūriusio baro savininkas. Anot jo, atliekų vežėjai nemokamai išveža stiklo atliekas, plastiko praktiškai nesusidaro, o štai popierius – keliauja į bendrą su namo gyventojais komunalinių atliekų konteinerį. „Net jei būtų finansinių galimybių pasistatyti rūšiavimui skirtus konteinerius, jų tiesiog nebūtų kur dėti“,– sakė verslininkas.
