Daugiau sąmoningumo
Prieš kelerius metus Švedijoje apie pusantrų metų besidarbavęs Vladas pasakoja, jog jam žinoma situacija, kad Švedija pirmauja pagal šiukšlių rūšiavimą ir perdirbimą. Nors anot jo, tuo laiku, kai jis ten gyveno, situacija iš dalies atrodė panaši kaip Lietuvoje. Nors įžvelgė esminį skirtumą žmonių požiūryje. „Šiaip viskas labai panašiai, yra tie specialūs konteineriai į kuriuos atskirai meti stiklą, popierių ir taip toliau. gal skirtumas tik toks, kad miestuose yra daugiau padaryta specialių taškų, į kuriuos gali nuvežti šiukšles. Tai yra, ir statybinį laužą, ir buitinę techniką. Prie daugiabučių būna dažniausiai du konteineriai vienas popieriui ir kartonui, o kitas bendrai viskam. Tai kaip supratau tas šiukšles po to išrūšiuoja tam tikruose punktuose. Tos bendrai sumaišytos šiukšlės turi būti užristame maiše, nes kitaip bauda gali gauti, jei tavo šiukšlės išbyrės tame konteineryje. Vienintelis skirtumas, manau, yra – žmonės ir kaip jie elgiasi.
Skandinavijoje jie netingi savo šiukšlių nuvežti „n“ kilometrų vien dėl to, kad jas galėtų išmesti į atitinkamus konteinerius. Kažkada, atsimenu, nemokamai dalino specialias šiukšlių dėžės, kad namuose galėtum rūšiuot. Tai yra šiukšlių dėžės su keliais skyriais“, – savo gyvenimą Švedijoje prisiminė pašnekovas.
Neįtikėtini pasiekimai
Aplinkosaugininkai svajoja apie tai, kad visos namų ūkiuose susidarančios atliekos būtų perdirbamos. Kiekviena atlieka virtų nauju produktu, gamybine medžiaga, dujomis ar bent jau šiluma. Švedai giriasi, kad šioje srityje jie jau praktiškai pasiekė tobulumą.
Tai, kad 99 procentai atliekų yra perdirbamos reiškia, kad per paskutinius dešimtmečius šiai šaliai teko išgyventi tikrą revoliuciją. Štai 1975 metais ši Skandinavijos šalis tegalėjo pasigirti išrūšiuojanti kuklius 38 procentus atliekų.
Šiandien rūšiavimo punktai stovi prie visų apgyvendintų teritorijų ne toliau nei per 300 metrų. Daugelis švedų dar namuose išrūšiuoja visas perdirbamas atliekas ir išmeta į rūšiavimui skirtus konteinerius arba atiduoda tiesiai į rūšiavimo punktus.
Statistiškai prieš trejus metus Švedijoje buvo sudeginta ir paversta energija beveik pustrečio milijono tono šiukšlių. Beje, pirmoji atliekų deginimo gamykla Stokholme pastatyta dar 1904 metais. Šiandien 32 tokios gamyklos Švedijoje gaminą šilumą daugiau nei 800 tūkstančių namų ūkių, taip pat elektrą 250 tūkstančių privačių namų. Sunkiųjų metalų išmetimas į aplinką per trisdešimt metų šioje šalyje sumažėjo 99 procentais. Nepaisant to, kad švedai, intensyviai vartodami, sukaupia triskart daugiau atliekų.
Siekia daugiau
Švedai savo namuose išrūšiuoja laikraščius, plastiką, metalą, stiklą, elektros prietaisus, lemputes ir baterijas. Daugelis savivaldybių taip pat skatina vartotojus išrūšiuoti ir maisto atliekas. Visos atliekos panaudojamos dar kartą, perdirbamos arba kompostuojamos. Panaudotas popierius ir kartonas tampa naujo popieriaus mase, buteliai panaudojami antrąkart arba lydomi ir iš jų gaminami nauji stikliniai gaminiai. Plastiko konteineriuose atsiduriančios šiukšlės tampa nauja plastiko žaliava. Kompostuojamos maisto atliekos tampa dirvožemio trąšomis arba, sudėtingų cheminių procesų metu – biodujomis. Nešvarus vanduo išvalomas taip, kad jį galima gerti vėl.
Specialūs sunkvežimiai kursuoja po miestus ir surenka elektronines bei pavojingas atliekas. Pavyzdžiui, chemines medžiagas. Farmacininkai surenka pasenusius vaistus. O savo nebeveikiančius televizorius ar sulūžusius baldus švedai gabena į priemiesčiuose įsikūrusius perdirbimo–surinkimo centrus.
Tačiau Weine Wiqvist, Švedijos atliekų tvarkymo ir perdirbimo asociacijos vykdantysis direktorius, vis tiek mano, kad švedai galėtų pasistengti dar labiau. Ypač turint galvoje tai, kad apie pusė atliekų iš namų ūkių yra deginamos ir paverčiamos energija. Savo poziciją jis pagrindžia tuo, kad medžiagų ar produktų panaudojimas antrą kartą reiškia mažesnį energijos suvartojimą, kuriant naujus produktus. Tai aplinkai dar geriau nei atliekas deginti, o naujus produktus gaminti nuo nulio.
„Kaip mėgstu sakyti, bandome judėti „Atliekų laiptais“, t.y. nuo atliekų deginimo prie medžiagų perdirbimo. Dirbdami su valdžios atstovais, stengiamės kelti atliekų perdirbimą į aukštesnį lygmenį“, – sako W.Wiqvist.
Išrūšiuoja net pelenus
Iš arčiau pažvelkime į tuos 50 procentų atliekų, kurios yra deginamos. Atliekos – pigus kuras, kurį švedai laikui bėgant ėmė vertinti. Jie ištobulino savo įgūdžius ir išplėtė atliekų perdirbimo apimtis taip, kad ši veikla būtų pelninga. Švedija net importuoja apie 700 tūkstančių tonų atliekų iš kitų šalių.
Po deginimo likę pelenai sudaro apie 15 procentų buvusio atliekų svorio. Tuomet iš pelenų atskiriami ir perdirbami metalai. Likusios nesudegusios porceliano ar keramikos dalelės išsijojamos. Toks „žvyras“ naudojamas tiesiant kelius. O vienas procentas pelenų vis dėl to lieka ir nukeliaują į sąvartynus.
Nors dūmus iš deginimo įrenginių sudaro 99,9 procento netoksiško anglies dioksido ir vandens, jie dar yra filtruojami per sausą ir vandens filtrus. pastaruosiuose susidariusį dumblą švedai naudoja nebenaudojamoms šachtoms užpilti.
Svarbiausia – prevencija
Hans Wrådhe Švedijos aplinkos apsaugos agentūroje (Naturvårdsverket) atsakingas už atliekas ir chemikalus mano, kad kainą už atliekų surinkimą dar būtų galima didinti. „Tai padidintų visų susirūpinimą problema“ – sako jis. Turima galvoje, kad reikia rūpintis ne tik atliekų rūšiavimu, bet ir pačia atliekų prevencija.
Kartu su valdžios institucijomis ir korporacijomis H.Wrådhe sukūrė atliekų prevencijos veiksmų planą. Jame numatytos priemonės kaip paskatinti gamintojus gaminti ilgesnį naudojimo laiką turinčius produktus. „Vyriausybės finansuojamos reklaminės kampanijos apie tai, kaip vengti maisto švaistymo taip pat gali padėti“, – viliasi H.Wrådhe – „o mažesnis toksiškų medžiagų kiekis gaminiuose reikš mažiau atliekų, kurioms reikės brangaus tvarkymo“.
Verslo pagalba
Į kovą su perdėtu vartojimu stoja ir kai kurios švedų kompanijos. Pavyzdžiui vienas iš didžiausių Švedijos mados tinklų, kurių prekybos vietas galima rasti ir Lietuvoje, priima dėvėtus klientų drabužius mainais į nuolaidų kuponus. Kita švedų kompanija nusprendė sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, tad sukūrė mašiną, kuri skiria atliekų maišų spalvą. Žmonės rūšiuoja maisto atliekas į žalią, popierių į raudoną, o stiklą ar metalą dar kitos spalvos maišus. Sukurtas įrenginys maišus atskiria automatiškai, tad nebėra būtini atliekų rūšiavimo punktai.
Dar vienas būdas patraukti žmonių dėmesį į atliekų prevenciją – Švedijos pietuose, Helsingborge viešosiose vietose pastatytos šiukšlių dėžės įrengtos su garsiakalbiais, grojančiais malonią muziką. Kitaip tariant – viskas rūšiavimo vardan.
Grįžtant prie Švedijos atliekų tvarkymo ir perdirbimo asociacijos, vykdantysis direktorius Weine Wiqvist mano, kad tobulumas rūšiavimo klausimais nėra utopiškas. „Jokių atliekų – toks mūsų šūkis. Siekiame, kad susidarytų kuo mažiau atliekų, o susidariusios būtų tinkamai išrūšiuotos ir visos perdirbtos tam tikru būdu. Galbūt tobulumo niekuomet ir nepasieksime, tačiau tai – siektina idėja.“
