Tūkstantmečio karta reiklesnė
Šiandieniniai vartotojai, o ypač gimę 1980–2000 metais, ieško tvarių, natūralių ir autentiškų vartojimo alternatyvų. Šiuo metu šios kartos atstovai sudaro 33 procentus darbo jėgos. Tačiau po dešimties metų šis skaičius pakils 14 procentinių punktų. Kitaip tariant šie jaunuoliai taps pagrindine vartotojų grupe. Tad šis požiūris į skirtingus įpakavimo sprendimus darys didelę įtaką mažmeninės prekybos verslui bei prekės ženklams.
„Tūkstantmečio karta daugeliu atžvilgių yra reiklesnė už ankstesnes vartotojų kartas – jos atstovai tikisi, kad tvarios veiklos principai bus taikomi visoje verslo procesų grandinėje. Tai – svari priežastis rinktis ekologiškas pakuotes iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, iš medienos pluošto. Šie lūkesčiai suteikia naujų galimybių mažmeninės prekybos atstovams bei prekės ženklų valdytojams, siekiantiems padidinti pardavimus ir pelno rodiklius“, – teigė Tomasz Zebrowski, pasaulinio pakuočių pramonės lyderio viceprezidentas Centrinės Europos šalims.
Mokėtų brangiau
Tarp mažiausiai patrauklių įpakavimo sprendimų jaunosios kartos vartotojai laiko pakuotes iš plastiko. Tik 18 procentų apklaustųjų jas vertina kaip atitinkančias ekologijos principus. Tuo metu pakuotes, pagamintas iš medienos pluošto, ekologiškomis laiko 88 procentai tyrimo dalyvių. Būtent šio tipo pakuotėms, apimančioms gaminius iš kartono, gofruoto kartono ir popieriaus, jaunimas teikia pirmenybę ir prieš pakuotes iš stiklo ar metalo.
Didesnioji dalis (59 proc.) tūkstantmečio kartos atstovų linkę pritarti teiginiui, kad įpakavimo sprendimų tvarumas yra svarbus kiekviename verslo procesų grandinės etape. O 44 procentai jų yra pasirengę mokėti daugiau už produktus su ekologiškomis pakuotėmis.
Lemia psichologinės priežastys
Jau prieš dvejus metus JAV psichologai pastebėjo, kad nors daugelis mano, kad keliauja gamtosauginių sprendimų keliu, tai dažniausiai vyksta tik dėl socialinio spaudimo. Tačiau, jei aplinkui nėra žmonių, kurie gali neigiamai įvertinti tam tikrus gamtai žalingus sprendimus, žmogus nebūtinai elgsis tinkamai. Ir dažniausiai tai būdinga vyresnės kartos atstovams, kurie nėra tokie lankstūs kaip kiti. Tuo tarpu jaunuoliai į viską žiūri lanksčiau ir jų sąmoningumas gamtosauginiais klausimais yra didesnis.
Apie pokyčius vyresnių žmonių gyvenime viešai yra pasisakęs ir lietuvis psichologas dr.Marius Dugelavičius. Žiniasklaidai praėjusių metų pabaigoje prieš euro įvedimą jis sakė: „Bet kokie pokyčiai žmonėms paprastai sukelia įtampą ir stresą. Nesvarbu pokyčiai geri ar blogi, žmonės vis vien jaučia šokį tokį norą priešintis ir baimę, nes tiksliai neaišku, kaip bus.
Nekintančioje situacijoje žmogus adaptuojasi ir jaučiasi saugiai. Tad artėjant pokyčiams žmogus tą saugumo jausmą praranda, mąsto, kad jei bus kitaip, gali būti blogiau. Tai vyksta pasąmoningai, intuityviai. Ir kuo žmogus labiau pripratęs konservatyviai gyventi, tuo tai jam yra skausmingiau. Vyresni žmonės mūsų šalyje paprastai mažiau linkę keisti gyvenimą, mažiau keliauja. Jų pasaulis pakankamai stabilus. Jaunesni, esant pokyčiams, greičiau adaptuojasi, nes jų gyvenimas kinta nuolat“, – aiškino psichologas.
Panašų elgsenos modelį ko gero galima pritaikyti ne tik valiutos kitimui, bet ir atliekų tvarkymo kitimo klausimams. Vyresnės kartos atstovams lygiai taip pat sudėtinga lanksčiai žiūrėti į jiems palyginti naujus reikalavimus rūšiuoti atliekas.
Šalies įmonės jau galvoja apie aplinką
Tuo tarpu, minėta tūkstantmečio kartos jaunuolių apklausa rodo, kad ekologiški įpakavimo sprendimai mažmeninės prekybos verslui ir prekės ženklų valdytojams gali padėti išnaudoti neatrastas galimybes ir, remiantis ataskaitoje pateiktas skaičiavimais, padidinti pardavimus 2–4 procento, o pelno rodiklius prieš mokesčius – 1–2,5 procentinio punkto.
Šalyje jau esama įmonių, kurios itin daug dėmesio skiria aplinkosaugai. Gamina reklaminius maišelius iš ekologiškų medžiagų: kraft popieriaus ir suyrančio polietileno. Taip pat ekologiškus audinius, kasdienę aprangą ir aksesuarus. Esama spaustuvių, kurios naudoja aplinkai draugiškus dažus iš atsinaujinančių šaltinių – sojų pupelių. Sojų dažuose yra labai mažas kiekis lakiųjų organinių junginių (VOC), kurie garuodami saulėje patenka į žmogaus organizmą. Perdirbant popierių, sojų dažai yra lengviau nuplaunami, todėl atliekos yra sutvarkomos pigiau ir kokybiškiau.
