Dėmesio nepakanka
Savanoriškais pagrindais dirbančios ir apie festivalius rašančios internetinės platformos idėjinė vadovė Gintarė Kašelionytė yra apsilankiusi nemažai lietuviškų festivalių. Anot jos, bendra situacija tokio tipo renginiuose kalbant apie rūšiavimą – prasta. „Daugelyje jų dėmesio atliekų rūšiavimui pakankamai neskiriama. Festivalių organizatoriams, kuriuos pažįstu, tenka mandagiai užsiminti, kad šiukšlės renkamos vangiai ir nerūšiuojamos. Vienintelis, mano žiniomis, publiką iš tiesų skatinantis rūšiuoti ir rūšiuojantis atliekas festivalis – „Mėnuo juodaragis“. Tai – glaudų ryšį su gamta propaguojantis festivalis, kiekvienam lankytojui į rankas yra įteikiamas maišas šiukšlėms ir tūbelė nuorūkoms. Tai yra pirma žinutė: „Būkite atsakingi už savo elgesį“. Dar vienas iš festivalių, kuriame šiukšlės man neužkliuvo, ir kuriame dalijamos tūbelės nuorūkoms – „Tundra“. Tačiau apibendrinant atliekų rūšiavimo klausimus festivaliuose padirbėti tikrai yra kur. Suprantu, kad festivalio organizatoriams būna daug darbų. Surengti tokį renginį, įrengti plyname lauke veikiantį miestelį ir aprūpinti tūkstantinės minios poreikius – didelis darbas. Todėl aplinkosauga šiek tiek pamirštama“, – sakė festivalių apžvalgininkė.
Pagarsėjo...šiukšlėmis
Didžiausias šalyje festivalis „Karklė Live Music Beach“, vykstantis Pajūrio regioniame parke šią vasarą „nuskambėjo“ ne tik dėl prasto oro, bet ir dėl penkiolikos tūkstančių žmonių palikto šiukšlyno. G. Kašelionytė šiemet Karklėje neapsilankė, tačiau bendras vaizdas žiniasklaidoje merginos nenudžiugino. „Kalbant apie Karklės festivalį, šiemet jame nebuvau, tačiau iš pranešimų žiniasklaidoje susidarė įspūdis, kad tiek žmonės per daug paleido vadžias, tiek organizatoriai nepadarė visko, kad tokiam kiekiui žmonių padėtų susitvarkyti ir darniai eiti koja kojon su ta vieta, kur jie linksminosi. Sutinku, tai tikrai nėra paprasta. Juk žmonėms nepakanka pasakyti „nešiukšlink“ ar „rūšiuok“. Tam reikia didelio įdirbio“, – sakė G.Kašelionytė.
Tuo tarpu vienas festivalio organizatorių Mantas Kanišauskas mano, kad tai tebuvo žiniasklaidos išpūstas „burbulas“. „Praėjusiais metais buvo daugiau šiukšlių nei įprastai. Pagrindinė priežastis – buvo ir daugiau žmoniu nei iki tol. Tačiau po festivalio praėjus pusantros paros šiukslių jau nebebuvo. Nuobaudų dėl aplinkos taršos negavome, nes šiukšlės buvo surinktos laiku. Festivalis baigėsi sekmadienį. Pirmadienį šeštą valandą vakaro šiukšlių jau nebebuvo. Taip sakant, reikia laiko, susitvarkyti. Visais metais taip būdavo. Tik paskutiniaisiais metais televizija pasigavo „naujieną“ ir „suko reitingus““, – situaciją apžvelgė festivalio organizatorius.
Tačiau, tiek G.Kašelionytė, tiek M.Kanišauskas sutiko, kad pirmiausia – didžiulis darbas yra išmokyti žmones mesti šiukšles į tam skirtas vietas.
Apie rūšiavimą galvoja
„Jei kalbėtume apie patį rūšiavimą festivalyje, tokia edukacinė, pažintinė veikla, pratinanti visuomenę į tai pažiūrėti atsakingai, Karklės festivalyje yra. Kasmet dalyvauja organizacijos, kurios užsiima rūšiavimo veikla, dalina apie tai medžiagą lankytojams. Taip pat rengia įvairius pasirodymus, susijusius su rūšiavimu ar tam tikrais daiktais, kurie priklauso vienai ar kitai šiukšlių kategorijai. Kasmet įsileidžiame net po kelias tokias organizacijas, veikiančias Lietuvoje. Jos netgi atsiveža specialius konteinerius, kur žmones gali rūšiuoti savo šiukšles. Tie konteineriai yra pažymimi oficialiuose festivalio žemėlapiuose, todėl žmonės tikrai gali tuos konteinerius rasti bei rūšiuoti“, – aiškino M.Kanišauskas.
Ir pridūrė, kad jau kuriami planai, kaip didinti žmonių sąmoningumą vasarą vyksiančiame renginyje šiuo klausimu. „Be abejonės ir patys mąstome kaip lankytojus labiau pratinti rūšiuoti, o gal svarbiau – šiukšles išmesti tam pritaikytose vietose. Esame festivalis, įsikūręs Pajūrio regioninio parko teritorijoje, todėl visada lankytojus raginame atsakingai surinkti šiukšles ir išmesti tik tam skirtose vietose. Tai deklaruojame ir festivalio taisyklėse“, – pasakojo M.Kanišauskas.
Reikia pasistengti
Tuo tarpu, Gintarė Kašelionytė mano, kad atliekų tvarkymo ir rūšiavimo klausimams visų festivalių organizatoriai turi nepagailėti nei finansų, nei žmogiškųjų išteklių. „Festivaliuose dažnai tenka matyti vaizdą, kai jų teritorija nusėta šiukšlėmis. Tad įpratinti žmones mesti šiukšles į tam skirtas vietas jau yra daug. Dažniausiai susitvarkoma jau po festivalio, tokia praktika tapo norma. Kartais festivalių metu šiukšles aprenka savanoriai ar komunalines paslaugas teikiančios įmonės. Festivalio organizatoriai turi daug galios, yra pagrindiniai informacijos transliuotojai ir jie kviečia, tad gali diktuoti sąlygas. Palikti atliekų rinkimo ir rūšiavimo klausimų savieigai ir žmonių sąmoningumui dar tikrai negalima. Reikia nepamiršti, kad į festivalius žmonės atvyksta ne pasivaržyti „proto galiomis“, o atsipalaiduoti, galbūt kažkaip neformaliai apsikeisti informacija“, – sakė festivalių apžvalgininkė.
