Iš viso Lietuvoje bus pastatyti 8 mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai bei vienas mechaninio apdorojimo įrenginys. Pirmieji MBA įrenginį pastatė ir jau kelis mėnesius eksploatuoja alytiškiai. Praėjusių metų rudenį Alytaus regione buvo atidaryta mechaninio rūšiavimo linija. Po poros mėnesių planuojama išbandyti ir biologinio apdorojimo įrenginius.
Mechaninio rūšiavimo įrenginiuose iš bendro komunalinių atliekų srauto yra atskiriamos degiosios atliekos. Jos turėtų būti vežamos į deginimo gamyklą. Kol kas tokia veikia tik Klaipėdoje. Todėl Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas nuogąstauja, kad, pradėjus veikti visiems MBA įrenginiams, vien Klaipėdoje esančios gamyklos pajėgumų neužteks deginti visoms atliekoms.
„Atskirtas degiąsias atliekas mes vežame deginti į Klaipėdą, tačiau iš tiesų galėtume jų išvežti tris kartus daugiau. Viena priežastis – toli gabenti atliekas yra brangu. Antra – Klaipėdos gamyklos pajėgumai yra palyginti maži. Manau, kad kai Lietuvoje pradės veikti visi MBA įrenginiai, atliekų deginimas bus didžiausias galvos skausmas“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A.Reipas.
Tačiau aplinkos ministras K.Trečiokas sako, kad nuogąstauti dėl to nevertėtų. Klaipėdiečių turima gamykla tikriausiai nebus vienintelė Lietuvoje, be to, ateityje deginamų atliekų kiekiai turėtų mažėti.
Ministro teigimu, dabar Klaipėdos atliekų deginimo gamykla per metus sudegina apie 180 tūkstančių tonų atliekų. Tačiau jos pajėgumai leistų šį kiekį padidinti iki maždaug 245 tūkstančių tonų. Skaičiuojama, kad pradėjus veikti visiems MBA, per metus susidarys apie 500 tūkstančių tonų degiųjų atliekų, kurias būtų galima deginti.
„Taigi reikėtų dar mažiausiai vienos gamyklos, nors, atsižvelgiant ir į geografinį faktorių – kad jas būtų patogu pasiekti iš įvairių vietovių – tokių gamyklų reikėtų dviejų. Vilnius ir Kaunas jau senokai apie tai diskutuoja, greičiausiai šiuose miestuose tokios gamyklos ir bus. Šiai dienai dar negaliu tvirtai pasakyti, kad jos tikrai iškils. Bet, kita vertus, tuo intensyviai domisi „Lietuvos energija“, ieško partnerių. Visgi kalbame apie nemokamus energijos išteklius, taigi būtų nesuvokiama, jei neatsirastų norinčių investuoti į šią sritį“, – teigė K. Trečiokas.
Ministras taip pat priminė, kad ateityje, paisant ES politikos, deginamos turėtų būti tik tos atliekos, kurių negalima perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti. Taigi laikui bėgant deginamų atliekų kiekiai, kaip ir šalinamų sąvartynuose, turėtų mažėti, o perdirbamų ar kitaip panaudojamų – didėti.
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatyta, kad iki 2020 m. sąvartynuose šalinamos komunalinės bioskaidžios atliekos galės sudaryti ne daugiau kaip 35 procentus 2000–ųjų m. biologiškai skaidžių atliekų kiekio.
