Vartotojų sąmoningumas auga
Prieš penkerius metus iš maždaug 130 tūkstančių tonų komunalinių atliekų buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o prieš dvejus – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.). Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko teigimu, tokia padėtis rodo, kad Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano užduotis iki kitų metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų bus įvykdyta.
Išsilavinimas ir finansai – svarbūs veiksniai
Nors visapusiškai ar bent dalinai šiukšles rūšiuoti yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.), ankstesnių tyrimų rezultatai gana aiškiai išskiria žmonių grupes, kurios tai daro geriausiai.
Seną buitinę techniką bei elektroniką teisingiau tvarko žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą ir einantys aukštesnes pareigas. Tokie vartotojai dažniau panaudotus prietaisus priduoda į tam skirtas vietas. Tuo tarpu vidurinį išsimokslinimą turintys bei mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau nenaudojamą buitinę techniką išmeta į bendrą konteinerį.
Psichologas dr.Marius Daugelavičius sutinka, kad vienas svarbiausių atliekų rūšiavimo kultūros aspektų yra vartotojų išsilavinimas: „Tam įtakos turi tiek išsilavinimas, tiek gaunamos informacijos kiekis. Jei žmogus domisi dalykais, kurie išeina už kasdieninio jo gyvenimo ribų, tikėtina, kad jo apskritai platesnė pasaulėžiūra. Taip pat išsilavinę žmonės dažniausiai gauna didesnes pajamas ir jų pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Dėl šios priežasties jiems netenka atsidurti išgyvenimo lygmenyje. Kai žmogus sukasi tik išgyvenimo lygmenyje ir jo pagrindinis tikslas yra uždirbti pinigų bent duonai, išlaikyti vaikus ar susimokėti už butą, jo interesų ratas sumažėja. Viskas sukasi aplink būtiniausius interesus, o kiti dalykai nueina į antrą planą. Rūšiavimas juk yra investicija į ateitį, vaikų ir aplinkos gerovę. Jei reikia galvoti apie duonos kąsnį, kaip galvoti apie ateitį? Kai žmogus nėra šiame tik išgyvenimo lygmenyje, jam tampa aktualesni subtilesni dalykai, atsiranda energijos, atsilaisvina dėmesio ir pradedama investuoti į ateitį“, – mano dr.M.Daugelavičius.
Vieni atsakingiausių – pensininkai
Atsitiktinės apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad gana uoliai atliekas rūšiuoja vyresnio amžiaus žmonės – 60 metų ir vyresni. Pensijinio amžiaus žmonės dažnai negauna didelių pajamų, tačiau tam yra kitas paaiškinimas: „Kai ateina tas laikas kai nebelieka nei jėgų nei poreikio „ardytis“ dėl karjeros ar didelių pinigų, atsiranda laiko užsiimti kita veikla. Tada žmogus pradeda mąstyti apie vaikų ir anūkų gerovę, gyvenimo prasmę, pagalbą pasauliui. Apie tokius dalykus, kuriuos skubančiam, dirbančiam jaunam žmogui mąstyti neretai neatsiranda laiko. Vyresniame amžiuje poreikis daryti gera sustiprėja“, – sakė psichologas.
Yra kur tobulėti
Nors Lietuvoje atliekas rūšiuojančių žmonių kiekis kasmet vis didėja, tačiau dar yra kur pasitempti. Skandinavijoje ir kai kuriose kitose valstybėse nerūšiuojantys žmonės sudaro mažumą. Dr.Marius Daugelavičius išskiria kelias tokio rezultato priežastis: „Kaip ir minėjau, svarbi priežastis yra žmonių pragyvenimo lygis, kuris gerai rūšiuojančiose valstybėse yra pakankamai aukštas. Taip pat daug kur užsienyje rūšiavimas jau yra tapęs norma. Didžioji dalis gyventojų taip daro, todėl ir likusiems reikia tai daryti. Žmogus yra bendruomeninė būtybė – kaip elgiasi kiti, taip ir aš. Tiesa įtakos turi ir griežtesni įstatymai, nuobaudos. Ten tai jau yra įprasta. Kai Lietuvoje tai daro mažiau žmonių, sunkiau išsiskirti iš konteksto. Tam, kad pagerinti situaciją mūsų šalyje, reikėtų bendro visuomenės informavimo ir drausminimo komplekto. Tiek piniginių nuobaudų už tam tikros tvarkos nesilaikymą, tiek ir informacijos dėl ko tai yra daroma. Viskas turi eiti sinchroniškai, apeliuoti ir į širdį ir į kišenę.“
