Taip teigia aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, patvirtinęs naująjį ženklą. Juo turės būti žymimi visi Lietuvoje parduodami ir į užstato už daugkartines pakuotes sistemą įtraukti stikliniai buteliai su gėrimais.
„Manau, kad vartotojams tai jokių didesnių pokyčių nesukels. Gamintojams – taip pat, bent jau man iki šiol neteko girdėti jokio nepasitenkinimo dėl to. Tiesiog ant etiketės atsiras specialus užstato ženklas“, – teigė K.Trečiokas.
Pirkėjai, įsigiję gėrimus, supilstytus į užstato ženklu pažymėtus stiklinius butelius, kartu sumoka ir užstatą už pakuotę. Jo dydis yra nustatytas Vyriausybės ir siekia 0,07 euro. Grąžinę tuščią nepažeistą butelį į parduotuvę, pirkėjai sumokėtą užstatą galės atgauti. Taigi pamatę tokiu ženklu pažymėtą butelį pirkėjai žinos, kad jį tuščią reikia ne išmesti, bet nešti į prekybos vietą ir atsiimti sumokėtą užstatą. Grąžinti stiklinę tarą galima parduotuvėse, išskyrus ne didesnes kaip 90 kv. m. ploto parduotuves, taip pat prekyvietes, kioskus, degalines, viešojo maitinimo įstaigas. Tiesa, kaimo parduotuvėms taikoma išimtis: grąžinti stiklinius butelius ir susigrąžinti užstatą bus galima ir mažesnėse nei 90 kv. m. ploto kaimo parduotuvėse. Jei buteliai bus atnešti pažeisti ar užteršti taip, kad jų pakartotinai panaudoti nebūtų įmanoma, užstatas negrąžinamas, o buteliai nepriimami.
Aplinkos ministras priminė, kad Lietuvoje realizuoto stiklinio butelio nebūtų galima priduoti prekybininkams, pavyzdžiui, Estijoje ir atgauti užstato. „Tačiau ir tokia sistema, manau, ateityje galėtų veikti“, – pažymėjo K.Trečiokas.
Užstatas už butelius – svarbi prevencijos prieš augančius atliekų kiekius dalis. Užstatas skatina žmones ne mesti butelius į specialius konteinerius ar tam nepritaikytas vietas, bet grąžinti juos tam, kad gamintojai butelius galėtų panaudoti pakartotinai.
Užstato sistemą administruojančios viešosios įstaigos „DESA“ duomenimis, kasmet Lietuvoje gamintojams grąžinama apie 80-90 procentų taros. Remiantis DESA surinktais ir apibendrintais duomenimis, pakartotinio naudojimo pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, grįžtamumo rodiklis 2013 m. siekė 87 procentus. 2012 m. šių pakuočių grįžtamumo rodiklis siekė 89 procentus, 2011 m. – net 95 procentus.
2013 m. gruodžio 31-osios duomenimis, užstato sistemoje Lietuvoje buvo devyniolika skirtingo tipo pakuočių. Dar dvi buvo išimtos iš sistemos, gamintojams neteikiant jų į rinką, tačiau paliekant vartotojams galimybę per vienerius metus nuo pakuotės išėmimo iš sistemos ją grąžinti ir atsiimti sumokėtą užstatą.
Kol kas Lietuvoje į užstato sistemą įtraukta vien stiklo tara. Tačiau jau nuo kitų metų vasario į taros priėmimo punktus galėsime nešti ir plastikines pakuotes bei metalines skardines.
