Rūšiuojamos pakuočių atliekos gali būti perdirbamos ir efektyviai panaudojamos dar kartą. Tuo metu patekusios į sąvartynus ar dar blogiau – miškus, pakeles, pievas – šio tipo atliekos ilgai išlieka nesuirusios.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad popieriaus atliekoms suirti prireikia maždaug 2 metų, konservų dėžutėms – apie 90 metų, plastiko pakuotėms – 200 metų. Ilgiausiai nesuirę išlieka stiklo atliekos – net iki 900 metų.
Atliekų tvarkymo specialistai sako, kad ženkliai sumažinti į sąvartynus patenkančių pakuočių atliekų kiekius yra realu, tačiau tam reikia nedelsiant imtis keleto darbų. Vienas jų – užtikrinti, kad žmonėms rūšiuoti pakuočių atliekas būtų patogu. Tai yra, kad skirtingoms atliekoms skirti konteineriai būtų patogiai pasiekiami kuo daugiau gyventojų.
Nors, regis, jau įpratome matyti skirtingų spalvų konteinerius, kurie skirti šalinti tik stiklo, popieriaus ar plastiko atliekoms, jų kol kas užtenka toli gražu ne visiems šalies kampeliams. Todėl šiais metais, kaip ir anksčiau, daug lėšų bus skiriama pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, kuriuos įsigis šalies savivaldybės.
Pakuočių atliekoms skirtų konteinerių skaičius šalies savivaldybėse šiais metais dar labiau išaugs. Todėl ir buityje susidarančias pakuočių atliekas gyventojai galės rūšiuoti patogiau ir greičiau.
Būtent nepakankama infrastruktūra bei nepakankamas gyventojų sąmoningumas laikomi pagrindinėmis priežastimis, kodėl Lietuvoje ženkli pakuočių atliekų dalis yra ne rūšiuojama, o patenka į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius. Gerėjant gyvenimo lygiui ir augant šalies ekonomikai, ši problema tampa dar aktualesnė: statistika rodo, kad ekonomikos augimo sąlygomis, kai auga ir vartotojų perkamoji galia, pakuočių atliekų dalis didėja.
Buityje susirandančios stiklo, plastiko, metalo, popieriaus pakuočių atliekos gali būti perdirbamos ar kitaip pakartotinai panaudojamos. Tačiau tam atliekas būtina rūšiuoti.
Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje stiklas sudaro apie dešimtadalį komunalinių atliekų, o į rinką kasmet patenka apie 80 tūkstančių tonų stiklinių pakuočių. Tuo metu popierius ir kartonas sudaro apie 15 procentų komunalinių atliekų kiekio, o per metus į rinką patenkančių popieriaus pakuočių kiekis siekia 50 tūkstančių tonų.
Plastiko atliekos sudaro maždaug dešimtadalį komunalinių atliekų. Į šalies rinką kasmet patenka apie 50 tūkstančių tonų plastiko pakuočių, iš kurių maždaug 15 tūkstančių tonų yra PET pakuotės.
