Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis sako, kad elektromobilių Lietuvoje kol kas iš tiesų nėra daug: „Regitros“ duomenimis, šių metų sausį jų buvo registruota 65. Tačiau hibridinių automobilių skaičius tuo pat metu siekė beveik 3000. „Ateityje jų skaičius tik augs, todėl privalome būti pasiruošę tvarkyti jų akumuliatorius pagal aplinkosauginius reikalavimus ir paisyti tai reguliuojančių direktyvų. Dabar Lietuvoje jau sukurta sistema, kuri užtikrins sklandų šio tipo transporto priemonių akumuliatorių tvarkymą“, – teigė A.Skinulis. GIA vadovo teigimu, asociacija šio tipo atliekoms tvarkyti pasirinko atliekų tvarkytoją, kuris bendradarbiauja su licencijuotais ir patyrusiais elektromobilių akumuliatorių tvarkytojais Vakarų Europos šalyse.
Elektromobilių bei hibridinių automobilių akumuliatoriai gali būti surenkami taip pat kaip ir įprastiniai akumuliatoriai, tačiau jų perdirbimo procesas yra sudėtingesnis. Švino rūgštiniuose akumuliatoriuose gausu pavojingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų. Jei senas akumuliatorius tvarkomas netinkamai arba jo korpusas pažeidžiamas, kenksmingosios medžiagos patenka į aplinką. Jos kenkia žmogaus sveikatai ir užteršia dirvožemį, gruntinius vandenis, nuodija augalus.
Atsakingai reikia tvarkyti ir tradicinių – dyzelinių ir benzininių – automobilių akumuliatorius. Šiuos vairuotojai raginami atiduoti pavojingųjų atliekų tvarkytojams, palikti automobilių servisuose, akumuliatorių prekybos vietose. Taip sudaroma galimybė perdirbti kuo didesnę senų akumuliatorių dalį. Patekusios į tinkamas rankas, šio tipo atliekos vėl grįžta į rinką: jos panaudojamos gaminant trąšas, plastiko ir metalo gaminius, skalbimo miltelius, kitus buities reikmenis. Tai padeda ne tik sumažinti galimą žalą aplinkai, bet ir sutaupyti gamybai būtinų gamtos išteklių.
Tuo metu patekę į sąvartynus akumuliatoriai pradeda irti ir skleisti nuodingas medžiagas. Cinkas, švinas, nikelis ir kitos medžiagos teršia aplinką ir orą.
Patekę į aplinką ir joje yrantys akumuliatoriai laikomi vienomis nesaugiausių ir didžiausią pavojų keliančių atliekų. Tačiau, GIA duomenimis, gera žinia ta, kad akumuliatorių ir baterijų atliekų surinkimo sistema Lietuvoje tampa vis efektyvesnė. Skaičiuojama, kad jau daugiau kaip pusė šalyje veikiančių gamintojų ir importuotojų ne tik tinkamai rūpinasi minėtų atliekų tvarkymu, bet ir skiria dėmesio visuomenės švietimo kampanijoms.
Planuojama, kad nuo 2016–ųjų Lietuva turėtų surinkti daugiau kaip 45 procentus baterijų ir akumuliatorių atliekų.
