Tą jau galima matyti internete. Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje veikia virtualus žemėlapis, kuriame pažymėtos rūšiavimui skirtų atliekų konteinerių vietos. Paskelbtas žemėlapis yra nuolat atnaujinamas ir tikslinimas, taigi naudojantis juo patogu sužinoti, kur nešti išmesti surūšiuotas atliekas būtų arčiausia.
Vieną antrinių žaliavų konteinerių komplektą sudaro trys konteineriai, skirti popieriaus, stiklo ir plastmasės atliekoms. Daugiabučių namų kvartaluose vienas toks konteinerių komplektas skiriamas ne mažiau kaip 600 gyventojų. Tačiau patogios sąlygos rūšiuoti atliekas sudaromos ir individualių namų gyventojams: jiems savivaldybė jau yra išdalinusi maždaug 20 tūkstančių konteinerių rinkti stiklo bei popieriaus ir plastiko atliekoms.
Konteinerių vietas mieste parenkantys bei atliekas tvarkantys specialistai sutinka, kad Vilniaus Senamiestis yra bene vienintelis sostinės rajonas, kur tinkamai rūšiuoti atliekas išties pritrūksta galimybių. Siauros gatvelės, ankšti kiemai, komplikuoti privažiavimai lemia, kad rasti vietos rūšiavimo konteineriams Senamiestyje keblu. Be to, tiesiog gatvėse stovintys konteineriai galėtų sudarkyti Senamiesčio vaizdą.
Tačiau ir šiai problemai spręsti rasta išeitis. Praėjusių metų rudenį Senamiestyje buvo išbandyta Nyderlanduose sukurta ir užpatentuota „KlikM“ sistema, Lietuvoje pavadinta „KlikLT“ vardu.
Ši sistema leidžia efektyviai rūšiuoti atliekas tam atsiriekiant vos vieną kvadratinį metrą erdvės. Konteinerių aikštelėse buvo įrengti specialūs stulpeliai su kabliukais, ant kurių kabinami šiukšlių maišai, skirti atliekoms rūšiuoti. Tokia sistema patogi ir prieinama tiek Senamiesčio gyventojams, tiek ir atliekų vežėjams.
Vienos didžiausių sostinėje atliekų tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ duomenimis, jei „KlikLT“ sprendimu naudotųsi visi Senamiesčio gyventojai, šiame rajone surenkamų perdirbamų atliekų kiekiai išaugtų net iki 4 kartų.
Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje buvo pradėta įdiegti dar viena naujovė, patobulinusi atliekų surinkimo procesą – požeminiai atliekų konteineriai. Jų sostinėje ketinama įdiegti net apie 3400. Teigiama, kad šio tipo konteineriai ne tik padės išsaugoti estetinį sostinės rajonų vaizdą, bet ir jų eksploatacija kainuos mažiau.
Per artimiausius kelerius metus aktyviau rūšiuoti atliekas turės išmokti ne tik vilniečiai, bet ir kitų šalies miestų bei miestelių gyventojai. Iki 2020 m Lietuva įsipareigoja perdirbti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų. Šiuo metu vis dar sąvartynuose šalinama, o ne perdirbama ar kitaip pakartotinai panaudojama daugiau nei pusė susidariusių atliekų. Tačiau ši situacija turės kardinaliai keistis, nes po 2020 m. Lietuva ketina daugiau nebeįrengti nė vieno naujo sąvartyno.
