Nuo praėjusių metų pabaigos šiai jėgainei Aplinkos apsaugos agentūros taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius išdavė pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, kuris leidžia deginti nepavojingas komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas iš visos Lietuvos.
Anksčiau, kol galiojo senasis TIPK leidimas, „Fortum Klaipėda“ galėjo deginti tik tas nepavojingas komunalines atliekas, kurios susidaro Klaipėdos apskrityje. „Gavus leidimą į Klaipėdos jėgainę savo atliekas ėmė vežti ir Vilniaus bei Alytaus regionai“, – informavo „Fortum Klaipėda“ atstovas spaudai Andrius Kasparavičius.
Kol buvo deginamos tik Klaipėdos apskrities atliekos, jėgainės kuro balanse jos sudarydavo apie 50 procentų, arba apie 125 tūkstančius tonų per metus. Daugiau atliekų Klaipėdos regione nebūdavo sugeneruojama, todėl likę 50 procentų kuro balanse tekdavo biokurui.
Jėgainėje ėmus deginti ir iš kitų regionų atvežtas atliekas, jų dalis kuro balanse padidės, todėl biokuro bus galima naudoti mažiau. „TIPK leidimas mums leidžia atliekų kiekį jėgainės kuro balanse padidinti iki 70 procentų. Tam visiškai pakaks atliekų iš Klaipėdos, Vilniaus ir Alytaus regionų. Dar labiau didinti atliekų dalies neturime teisės, nes leistiną jų dalį apriboja leidimas“, – aiškino A.Kasparavičius.
„Fortum Klaipėda“ atstovai skaičiuoja, kad per pirmuosius veiklos metus jiems pavyko daugiau nei trečdaliu sumažinti šilumos kainą Klaipėdoje, padidinti konkurenciją šiame sektoriuje, be to, kur kas efektyviau spręsti atliekų tvarkymo klausimą. Pavyzdžiui, Klaipėdos regiono Dumpių sąvartyne 2013 m. nugulė apie 100 tūkst. tonų atliekų mažiau nei ankstesniais metais. Šios atliekos buvo sudegintos „Fortum Klaipėda“ ir paverstos šiluma bei elektros energija, užuot gulėjusios sąvartyne.
Nors prieš atidarant „Fortum Klaipėda“ dalis visuomenės būkštavo, kad modernūs įrenginiai pakankamai neapsaugos nuo aplinkos taršos, atsirandančios deginant atliekas, praktika parodė, jog tokios baimės nebuvo pagrįstos.
Beveik prieš metus sertifikuota Nyderlandų laboratorija termofikacinėje jėgainėje atliko dioksidų ir furanų matavimus. Paaiškėja, kad šių medžiagų išmetimai į aplinką yra net 67 kartus mažesni nei leidžiama 0,1 ng/Nm3 norma.
Šiuos matavimus elektrinėje ketinama ir toliau atlikti bent porą kartų per metus. Tai daryti būtina paisant Europos Sąjungos šalyse taikomų griežtų ES atliekų deginimo direktyvų. Pagal jas ribinės aplinkos taršos normos, taikomos gaminant energiją iš atliekų, yra žymiai griežtesnės nei naudojant kitokias kuro rūšis.
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius sako, kad toks atliekų tvarkymo būdas – termofikacinės jėgainės modelis – padeda Lietuvai siekti svarbiausio tikslo – kuo labiau sumažinti sąvartynuose šalinamas atliekas. „Kur ir kaip atliekas veža deginti regionai – tai jau jų pačių susitarimo reikalas. Regis, pagaliau pradedama suvokti, kad atliekos yra turtas. Tad jeigu Vilnius savo atliekas išveža deginti į Klaipėdą, už tai sumoka, o klaipėdiečiams dėl to pinga šiluma, sostinei reikėtų susimąstyti“, – teigė A.Genevičius.
Viceministro nuomone, teigiamas pokytis šioje rinkoje būtų konkurencija, tai yra, jei atsirastų daugiau tokių termofikacinių jėgainių. „Kai Lietuvoje pradės veikti visi mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai, atliekų, kurias galima deginti, kiekiai susidarys didesni. Tačiau joms tvarkyti visiškai pakaktų dar dviejų tokių jėgainių. Tuo pačiu atsirastų ir konkurencija, kuri yra sveikintinas dalykas“, – pabrėžė viceministras.
