Rinkiminės agitacijos skrajutės, reklaminiai prekybos centrų žurnalai, apie kaimynystėje esančių smulkiųjų įmonių taikomas akcijas bei specialius pasiūlymus pranešantys lapeliai pašto dėžutes užkemša nuolat.
Niurzgantiems dėl būtinybės nuolat tuštinti savo pašto dėžutes nuo tokių pranešimų reikėtų žinoti, kad sustabdyti šį procesą galima labai paprastai. Jau nuo 2013 m. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią žmonės gali savo pašto dėžutes paženklinti laisvos formos lipdukais su užrašu „Reklamos gauti nepageidauju“, o reklamos platintojai ir užsakovai privalo to paisyti. Priešingu atveju jie gali būti baudžiami kelis tūkstančius eurų siekiančiomis baudomis. Lietuvos pašto darbuotojai taip pat privalo paisyti šio įspėjamojo užrašo. Toks sprendimas gali ne tik apsaugoti pašto dėžutės savininką nuo nepageidaujamos informacijos, bet turi ir ekologinį poveikį. Prieš kelerius metus Vilniuje vyko iniciatyva, kurios rengėjai suskaičiavo, kiek lankstinukų jiems leido išvengti ant pašto dėžučių užklijuoti lipdukai. Akcijos rengėjų teigimu, per kelis mėnesius grupelė entuziastų negavo beveik 200 reklaminių lankstinukų. Pasvėrus juos ir padauginus iš visų Vilniuje esančių pašto dėžučių skaičiaus buvo padaryta išvada, kad per metus į pašto dėžutes vien sostinėje atkeliauja maždaug pusantros tonos reklaminių pranešimų. Tačiau ne visi gyventojai į reklaminius pranešimus ar agitacines skrajutes žiūri kreivai. Kai kuriems žmonėms tai – puiki galimybė sužinoti apie arčiausiai esančių prekybos centrų specialius pasiūlymus, taikomas akcijas. Tačiau net ir nesvarstantiems atsisakyti reklamos būtina žinoti, kur dėti perskaitytus reklaminius bukletus.
Daugiabučių laiptinėse stūksantys kalnai purvinų reklaminių pranešimų – vis dar gana dažnas vaizdas tiek sostinėje, tiek ir mažesniuose miestuose. Tačiau laiptinėse prie pašto dėžučių reikėtų pastatyti tvarkingą dėžę, į kurią būtų galima iš karto mesti nesudominusius reklaminius pranešimus, o prisikaupus juos išmesti į popieriaus atliekų konteinerį.
Tuos reklaminius pranešimus, kuriuos parsinešame paskaityti į namus, taip pat būtina rūšiuoti. Jų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes taip šio tipo atliekos ilgiau išlieka nesuirusios ir teršia aplinką. Tuo metu į specialius popieriaus atliekų konteinerius patekusius reklaminius pranešimus galima perdirbti ir taip išsaugoti daugybę popieriaus gamybai reikalingų išteklių.
Aplinkosaugos specialistai skelbia, kad kiekviena perdirbta tona popieriaus išsaugo 17 medžių, maždaug 26 tūkstančius litrų vandens ir tiek energijos, kiek pakaktų pusę metų apšildyti vidutinio dydžio namui. Be to, perdirbant popierių net 95 proc. mažiau teršiamas oras.
