Dabar net moksleiviai žino, kad maliariją perneša kraujasiurbiai uodai, tačiau dar XIX amžiaus pabaigoje, to nežinojo niekas. Tik praeito šimtmečio pradžioje britų mokslininkas, Ronaldas Rossas įrodė, kad šią ligą platina uodai ir už šį atradimą 1902 m. jam buvo suteikta Nobelio medicinos srities premija. Mokslininkas atrado šį žmonijai svarbų faktą dirbdamas ne su žmogaus, o su naminio žvirblio maliarijos sukėlėju Plasmodium relictum. Šios rūšies parazitai, kaip ir daugelis kitų, paukščių maliariją sukeliančių parazitų rūšių, yra plačiai paplitęs visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje. Lietuvoje kai kuriose vietovėse galima aptikti daugiau užsikrėtusių maliarija nei sveikų paukščių, dažnai tas pats paukštis būna užsikrėtęs keliais skirtingais maliarijos sukėlėjais.
Nepaisant to, kad šie parazitai gali sukelti sunkių paukščių ligų, ar net paukščių žūtį, žmogui jie nepavojingi. Žmonių maliariją sukelia penkių rūšių Plasmodium parazitai, o paukščių maliarijos sukėlėjų įvairovė yra gerokai didesnė: net Lietuvoje galima aptikti kelias dešimtis skirtingų paukščių maliarijos sukėlėjų. Dėl nepaprastos paukščių bei jų kraujo parazitų rūšių gausos ir įvairovės, ši šeimininko-parazito-pernešėjo sistema yra patogus ir efektyvus fundamentinių maliarijos tyrimų modelis.
Paukščių maliarijos tyrimai jau kelis dešimtmečius intensyviai vykdomi Vilniuje, Gamtos tyrimų centre esančioje Pranciškaus Baltraus Šivickio parazitologijos laboratorijoje, kurios darbuotojai jau daugiau kaip 30 metų tiria paukščių maliarinius ir jiems giminingus kraujo parazitus. Šioje laboratorijoje buvo inicijuotas, o vėliau, pagal Visuotinės dotacijos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“, finansuotas projektas „Maliarinių parazitų ir jiems giminingų hemosporidijų rūšių formavimosi mechanizmai“.
Laboratorijos darbuotojai per kelis darbo dešimtmečius yra sukaupę didelį tradicinių parazitologinių žinių bagažą, aprašę ne vieną dešimtį mokslui naujų paukščių kraujo parazitų rūšių, išradę ir įvaldę metodus, kaip atlikti eksperimentinius darbus naudojant laukinėje gamtoje gyvenančius kraujasiurbius vabzdžius: uodus, smulkiuosius bei upinius mašalus, briedmuses. Gamtos tyrimų centre naudojami tradiciniai tyrimo metodai, kurie iki šiol nei kiek neprarado savo aktualumo: panašiai, kaip tai darė R. Ross, iš uodo išskiriama žarna su oocistomis ir seilių liaukos, kurių mikroskopiniuose preparatuose aptinkami parazitai (sporozoitai). Išskirti uodo seilių liaukas nėra taip sudėtinga, kaip išskirti jas iš smulkiųjų mašalų, vabzdžių, kurie ir šiaip plika akimi žiūrint yra panašūs į aguonos grūdelį. Tačiau kai kurie laboratorijos darbuotojai eksperimento metu per dieną iš smulkiųjų mašalų išskiria ne vieną dešimtį seilių liaukų.
Laboratorijoje taikomi ir pažangūs molekuliniai DNR tyrimo metodai, kurie naudojami rūšių identifikavimui, jų giminingumo, evoliucijos mechanizmų nustatymui. Mokslininkai vyko mokytis į Švedijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Japonijos ir kitų šalių aukštąsias mokyklas bei mokslo tiriamuosius institutus kelti kvalifikacijos, išmokti įvaldyti naujausius ir pažangiausius tyrimo metodus. Dalis laboratorijoje atliekamų sudėtingesnių molekulinių tyrimų, tokių kaip parazito viso genomo sekoskaita, naujų DNR žymenų kūrimas, yra atliekami Lundo universitete, JAV laboratorijose.
P.B.Šivickio parazitologijos laboratorijoje įkurtas vienintelis Baltijos šalyse maliarinių parazitų biobankas, jame skystame azote saugomos tyrimų metu aptiktos ir eksperimentiniams darbams naudotos arba naudojami paukščių parazitai.
Kiekvienais metais tik prasidėjus šiltajam sezonui mokslininkai atlieka per žiemą kruopščiai suplanuotus eksperimentinius lauko darbus: kraujasiurbių vabzdžių ir paukščų tyrimus gamtoje, eksperimentinius kraujasiurbių vabzdžių krėtimus paukščių maliarija. Šie tyrimai bei eksperimentiniai lauko darbai atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir seniausioje pasaulyje paukščių žiedavimo stotyje esančioje Rybačiaus gyvenvietėje (Rasytė, Kaliningrado sritis, Rusija). Šią, pirmąją pasaulyje ornitologinę stotį 1901 m. įkūrė ornitologas Johannesas Thienemannas. Tik po kelių dešimtmečių Lietuvos zoologo Tado Ivanausko iniciatyva paukščiai buvo pradėti žieduoti ir Ventės rage.
O pirmoji pasaulyje ornitologijos stotis istorijos sūkuriuose tapo Rusijos mokslų akademijai priklausančia Biologine stotimi ir lauko stacionaru pavadintu lotynišku kikilio vardu Fringilla. Rasytės biologinėje stotyje nuo gegužės pabaigos kasmet triūsia grupė Lietuvos mokslininkų tiriančių paukščių maliarinius ir jiems giminingus hemosporidinius parazitus. Nuo birželio pradžios prie jų prisijungdavo kraujasiurbių vabzdžių tyrėjų grupė, tad dažnai stotyje būdavo daugiau lietuvių nei vietos mokslininkų, kurie, beje, per ilgus tyrimo metus jau išmoko ne vieną lietuvišką žodį. Paukščių maliariją tiriantys mokslininkai žino, kad vienas geriausiai šiuo požiūriu ištirtų žemės kampelių yra būtent Kuršių Nerija. Kelis metus lauko tyrimai buvo atliekami gerai pasaulyje žinomoje Bulgarijos Kalimoko ornitologinėje stotyje netoli Dunojaus deltos, kur paukščių kraujo parazitų įvairovė yra gerokai didesnė, o darbo sezonas ilgesnis, nei šiauriau esančiuose kraštuose.
Šaltuoju metų laiku darbai atliekami Vilniuje, Gamtos tyrimų centre. Šiuo tikslu laboratorijoje per dotacijos laikotarpį buvo įkurtos dviejų kraujasiurbių uodų rūšių ir vienos smulkiųjų mašalų rūšies laboratorinės kolonijos, kurios yra prižiūrimos ir naudojamos eksperimentams. Kolonijų įkūrimas nebuvo lengvas. Dėl vabzdžių laikymo sąlygų teko konsultuotis su Vokietijos, Jungtinės karalystės, Japonijos mokslo įstaigomis. Patirtis parodė, kad nėra taip paprasta turėti „augintinį“ uodą: jį šerti, auginti ir prižiūrėti.
Gamtos tyrimų centre sukurta paukščių hemosporidinių parazitų duomenų bazė, kuri palengvina maliarinių ir jiems giminingų parazitų rūšių nustatymą, ypač pradedantiems dirbti tyrėjams, todėl ši bazė jau pastebėta ir cituojama užsienyje. Laboratorijoje atliekami įdomūs ir pažangūs darbai, tokie kaip kontroliuojami hemosporidinių parazitų kryžminimo eksperimentai, pavienių parazitų ląstelių lazerinė mikrodisekcija, sudėtinių ląatelės branduolio žymenų naudojimas hemosporidinių parazitų hibridų paieškoje ir jų tolesniuose tyrimuose. Tiriami nuo paukščių maliarijos kritusių paukščių audinių pakitimai siekiant suprasti, kokius organus labiausiai ir kokiu būdu pažeidžia parazitai, bei kaip parazitų poveikį galima būtų sumažinti ar eliminuoti. Tyrimų rezultatai skelbiami pasauliniuose mokslo žurnaluose. Nustatyta, kad paukščių hemoproteidai yra labai patogeniški ir kraujasiurbiams uodams bei mašalams, t.y. nuo maliarijos kenčia ne tik stuburiniai šeimininkai, bet ir kraujasiurbiai vabzdžiai. Gal ateityje šios žinios bus panaudotos kovai su kraujasiurbiais uodais?
2013 m. Vilniuje vyko Gamtos tyrimų centro organizuota ir visuotinės dotacijos finansuota tarptautinė mokslinė konferencija „Maliariniai parazitai ir kitos jiems giminingos hemosporidijos laukinėje gamtoje“, kurioje dalyvavo daugiau kaip šimtas mokslininkų iš 24 pasaulio šalių. Konferencijoje buvo pristatyti naujausių tyrimų rezultatai apie paukščių, žinduolių bei roplių maliarijos sukėlėjų plitimo, raidos ir evoliucionavimo dėsningumus globalios klimato kaitos ir antropogeninio poveikio gamtai kontekste.
Visuotinės globalizacijos metu, kai kasmet vis daugiau turistų aplanko įvairiausias pasaulio šalis, žodis „Maliarija“ nebeskamba egzotiškai. Būtina prisiminti ir tai, kad iki 1956 m. Lietuvoje buvo aptinkami vietiniai maliarijos atvejai, tačiau intensyvi melioracija, gerėjanti sveikatos apsaugos būklė lėmė tai, kad vietinė maliarija Lietuvoje išnyko. Šiuo metu Lietuvoje dauguma maliarijos atvejų yra įvežtinės kilmės. Nors keičiantis klimatui, jau keleri metai, kaip vidutinė vasaros temperatūra yra tinkama maliarijos sukėlėjų ir pernešėjų veisimuisi, tad šis susirgimas į Lietuva gali sugrįžti.
Nuo Dr. R. Roso laikų žinios apie paukščių ir kitų laukinių gyvūnų maliarijos sukėlėjų biologiją sėkmingai pritaikomos žmonių maliarijos tyrimams bei kontrolei, todėl paukščių maliarijos sukėlėjų tyrimai laukinėje gamtoje yra ypač svarbūs ne tik fundamentiniu, bet ir praktiniu požiūriu.
