Pasiilgę pavasario kauniečiai pasileido į mieste esančius šlaitus ir miško parkus ieškoti žibuoklių ar kitų žaliuojančių augalų.
Pavasarines gėles miestiečiai taip pat mielai perka iš gatvės prekeivių. Žiedų galima įsigyti nuolatinėse vietose – prie fontano Laisvės alėjoje ir prie Vilniaus gatvės požeminės perėjos.
Artėjant šv. Velykoms jau galima nusipirkti ir kadagių šakų. Pavasarinės gėlės ir kadagiai pardavinėjami turgavietėse. Kasmet prieš Prisikėlimo šventę gatvės prekeiviai siūlo ir pataisų.
Tačiau jei jau skiname žibuokles ar kadagius, tai turėtume daryti nežalodami gamtos. Už pataisų ir kai kurių kitų augalų rovimą, pardavimą ar pirkimą gresia didžiulės baudos.
Žydi parkuose ir šlaituose
Nušvitus saulei ne vienoje Kauno vietoje galima pamatyti mėlynuojančius šlaitus ar iš parkų dangos dygstančias žibuokles, snieguoles, plukes.
Kauniečiai traukia į gamtą ir skinasi pavasarinius žiedus. Žibuoklių gyventojai ieško Klebiniškio miško parke, Jiesios upės pakrantėse, Panemunės šile, prie Pažaislio vienuolyno Kauno marių pakrantėse, Aleksoto ir kituose miesto šlaituose.
Panemunės šile sutikta kaunietė Raminta Daraškevičienė sakė, kad eiti pasivaikščioti neturint tikslo yra nuobodu. Todėl moteris išsirengė ieškoti žibuoklių. Jų šile randa kiekvieną pavasarį.
Neturintys laiko žibuokliauti kauniečiai mėlynžiedžių gėlių gali nusipirkti miesto centre. Prie fontano Laisvės alėjoje žibuokles pardavinėjusi moteris nenorėjo pasakoti, kur jų rado.
Nori prisidurti pinigų
„Tarkime, Kleboniškyje. Bet nemanau, kad darau ką blogo. Tik noriu prisidurti vieną kitą eurą“, – sakė kaunietė.
Ji už žibuoklių puokštę prašė 1 euro.
Turgavietėse pavasario simbolių prekeiviai taip pat siūlo.
Prie geležinkelio stoties turgavietėje ridikus, krapus, petražoles pardavinėjęs Kęstutis indelyje buvo pamerkęs ir kelias puokštes žibuoklių.
Vyras tikino, kad daržoves ir žibuokles augina savo darže ir gamtos nežaloja. Už gėlių puokštę kaunietis prašė po 50 euro centų.
Kitoje turgavietės vietoje prekeivė ant prekystalio buvo išsidėliojusi dažus kiaušinių lukštams dažyti. Greta gulėjo ir kelios nutriušusios kadagių šakos.
Paklausus, kiek jos kainuoja, kaipmat prisistatė raudonnosis vyras. Jis prisipažino, kad kadagiai – jo prekė. Už mažesnę apšepusią šaką girtuoklis paprašė 50 euro centų, už kiek didesnę ne ką geriau atrodančią – 80 centų. Šakų pardavėjas tikino, kad kadagiai auga jo kieme, todėl jis nieko blogo nedaro, kad kelias šakas nuskina.
Kadagius reikia saugoti
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskiekė sakė, kad žibuoklės nėra saugomas augalas.
Tačiau skinant jas, kaip ir kitus augalus, reikia tausoti gamtą, nerauti jų su šaknimis dėl pasipelnymo.
Kauniečiai gali nusiskinti ir karklų, blindžių, žilvičių šakų. Tačiau tai daryti taip pat reikėtų saikingai.
„Atsakingiau reikia elgtis skinant kadagių šakas. Šie augalai yra jautrūs aplinkos taršai. Nors kol kas jie nėra saugomi, tačiau į saugotinų augalų sąrašą gali patekti bet kada, nes užterštumas mieste didėja“, – sakė aplinkosaugininkė.
Pataisų liesti negalima
Mieste auga ir augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Pirmiausia tai pataisai.
„Prieš šv. Velykas jie pardavinėjami prie bažnyčių ar turgavietėse. Tačiau už tai galima sulaukti didelių nemalonumų“, – sakė G.Rondamanskienė.
Lietuvoje auga 6 veislės pataisų. Dvi iš jų – patvankinis pataisiukas ir statusis patgiris saugomi. Tokia pati padėtis yra ir su plukėmis. Saugoma lieknoji plukė.
„Atskirti šiuos augalus nuo kitų jų veislių sugeba net ne kiekvienas specialistas. Todėl jų geriau visai neliesti“, – sakė aplinkosaugininkė.
Taip pat saugomos ir pavasarinės raktažolės, didžiosios rausmenės, pakalnutės, šilagėlės, paprastieji burbuliai, vandens lelijos.
Prekeiviams gali tekti sumokėti baudą
Norint pardavinėti žibuokles ar kitus nesaugomus augalus tam reikia turėti leidimą. Neturint leidimo parduoti lauko augalus nurodytose vietose gresia 7–29 eurų bauda.
Už saugomų augalų, grybų ar jų dalių skynimą, gabenimą, laikymą, platinimą gresia įspėjimas arba 28–289 eurų bauda. Pareigūnams – 57–579 eurų bauda.
Jei pripažįstama, kad skinant saugotinus augalus sunaikinta jų augimvietė, gali tekti sumokėti 115–144 eurų baudą. Pareigūnai už tai baudžiami 144–289 eurų bauda.
