Urėdijos pasididžiavimas
Pagaliau ir Biržų miškų urėdai turi kuo džiaugtis: Valstybinės miškų tarnybos specialistai pripažino ir į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausius medžius įtraukė jų urėdijoje augančius 34,5 metro aukščio beržą ir iki 34 metrų išsistiebusį juodalksnį.
Pasak Biržų miškų urėdijos specialistės Jurgitos Bruniuvienės, šiems medžiams jau yra paruoštos neaukštos tvorelės ir informacinės lentos.
Vis dėlto paprastiems miško lankytojams rasti šiuos medžius nebus lengva. „Medžio artyn kelio neprineši“, – juokėsi J. Bruniuvienė.
70-metis 39 centimetrų storio beržas rekordininkas auga Spalviškių girininkijos genetiniame draustinyje. Kelias iki jo gražus, todėl smalsuoliui jį atrasti bus lengviau nei juodalksnį, tačiau atskirti nuo kitų šalia augančių beržų – nelengva.
„Visi beržai ten gražūs, aukšti, našūs. Ne veltui iš šio miško renkamos sėklos ir sodinami beržai kituose miškuose“, – aiškino specialistė.
Pasirašė taikos sutartį
Kiek storesnis už beržą (43 cm) šimtametis juodalksnis auga Latvelių girininkijoje. Aplink jį pilna prikritusių medžių, kelmų. Drėgna vieta lemia, kad norint pasiekti rekordininką pavasarį tektų autis guminius batus.
Tik juodalksnis jau yra pasiekęs gamtinę brandą, o beržas dar tik pačiame žydėjime.
Pasak J.Bruniuvienės, iki šiol Biržų miškų urėdija nelabai turėjo kuo didžiuotis. Tik Latvelių girininkijos Sandariškių vienkiemyje stovi senas ąžuolas – gamtos paveldo objektas.
„Jam gal 400–500 metų. Ąžuolas išdygo po lietuvių ir švedų taikos sutarties sudarymo. Sutartį jie pasirašė ne popieriuje, o pasodino tris sandoros (taikos) ąžuolus. Ilgainiui du nudžiūvo, o vienas tebežaliuoja ir istoriją mena“, – sakė J.Bruniuvienė.
Kam mirti, kam gimti
Tačiau specialistė apgailestavo, kad buvęs vertingas medis dėl senat-vės nyksta visų akyse. Jį palaužė ir buvęs gandrų susuktas didelis lizdas, ir prieš porą metų praūžusi audra, po kurios krito dvi didelės, stiprios šakos.
Kasdien miško gyvenimą stebinti darbuotoja pasidalijo ir pavasariškais džiaugsmais.
„Po truputėlį bunda gamta ir pas mus: žydi lazdynai, žirginėliai, žibutės, beržai krauna pumpurus. Matėme, kaip namo grįžo gervės, pempės, žąsys. Jau ir vieversio čiulbėjimas girdisi. Dar šiandien sutikome ornitologus: jie stebėjo erelių rėksnių lizdus, laukė jų grįžtančių“, – pasakojo J.Bruniuvienė.
