Rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ šiemet atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai daugiausiai Baltijos šalyse išmeta maisto. Tyrimo duomenimis, kelis kartus per savaitę maistą į šiukšliadėžę išmeta net 32 procentai lietuvių. Tuo metu Latvijoje kelis kartus per savaitę nesuvalgytą maistą išmeta 17 procentų gyventojų, Estijoje – 18 procentų žmonių.
Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvoje yra mažiausiai žmonių, kurie niekada neišmeta maisto. Estijoje tokių, remiantis tyrimo duomenimis, yra 21 procentas, Latvijoje – 29 procentai, Lietuvoje – 18 procentų.
Tai, kad lietuviai kasmet išmeta didelius kiekius maisto, rodo ir Europos Komisijos duomenys. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje kasmet išmetama 581 tūkstantis tonų maisto atliekų. Vienam gyventojui per metus statistiškai tenka apie 171 kilogramas išmetamo maisto. Žinoma, didžioji dalis maisto atliekų susidaro žemės ūkyje, maisto pramonėje, tačiau ir namų ūkiuose susidaro gana ženkli maisto atliekų dalis – apie 19 procentų.
Į sąvartynus patekusios maisto atliekos didina bendrus atliekų kiekius ir išskiria atmosferai kenkiančias medžiagas. Be to, namų ūkiai dėl šiukšliadėžėse atsiduriančių atliekų kasmet netenka maždaug 300 eurų.
Akivaizdu, kad pakeisti įpročius perkant maistą būtų naudinga tiek aplinkosauginiu, tiek ir ekonominiu atžvilgiu. Laikydamiesi šių patarimų gana nesunkiai pakeisite savo įpročius ir jau greitai pastebėsite pokyčius – mažiau pinigų išleisite maistui ir mažiau jo išmesite į šiukliadėžes.
1. Planuokite savaitės meniu. Artėjant naujai savaitei apgalvokite, ką kasdien gaminsite vakarienei, o jei nešatės pietus į darbą ar valgote namuose – ir pietums. Planuojamų gaminti patiekalų sąrašą galite pritvirtinti magnetukais ant šaldytuvo ir vos grįžę po darbo galėsite pažvelgę nuspręsti, kokį patiekalą gaminsite šįsyk. Taip sutaupysite gerokai laiko: nereikės kaskart sukti galvos ieškant idėjų ir varstyti spintelių ir šaldytuvo durelių žiūrint, kokių produktų turite. Jei būsimų patiekalų sąrašą suplanuosite dar prieš didįjį savaitgalio apsipirkimą, galėsite iš karto nusipirkti produktų būsimiems patiekalams ir išvengsite vėlyvų šiokiadienių vizitų į parduotuves.
2. Į parduotuves ar turgų keliaukite su produktų sąrašu. Žinodami, ką kitą savaitę gaminsite, tiksliai žinosite produktus, kurių jums reikės. Laikydamiesi sąrašo išvengsite daugybės nereikalingų pirkinių, kurie, pasibaigus galiojimo laiko, atsiduria šiukšliadėžėje.
3. Sekite produktų galiojimo terminus. Jei jūsų šaldytuve esančių varškės, mėsos faršo ar sūrio galiojimo terminas artėja į pabaigą, šiandien ar rytoj suplanuokite gaminti patiekalą būtent su šiais produktais. Įvairius maisto produktų, kurie dar nepaseno, likučius galite taip pat panaudoti kūrybiškai, gamindami, pavyzdžiui, picą, sumuštinius, užtepėles, padažą makaronams ar kitus lengvai improvizacijai pasiduodančius patiekalus.
4. Neprigaminkite pernelyg daug maisto. Ruošiant pietus ar vakarienę visada įvertinkite valgančiųjų skaičių. Jei visgi patiekalo paruošėte pernelyg daug, neskubėkite likučių išmesti. Galbūt juos galite įsidėti rytdienos pietums į darbą arba panaudoti gamindami rytdienos vakarienę.
5. Stebėkite suvartojamo maisto kiekius ir nesigundykite akcijomis. Nors galimybė pigiau įsigyti didesnį produktų kiekį atrodo patraukli, prieš nuspręsdami pirkti įvertinkite, ar tikrai suvartosite tokį produkto kiekį. Pavyzdžiui, jei pieną vartojate tik šliūkštelėdami jo ryte į kavą, tai du litrai pieno, kurio galiojimas baigsis po savaitės, jums būtų nereikalingas pirkinys. Net jei jo kaina ir mažesnė nei įprastai, tokio kiekio veikiausiai nespėsite suvartoti.
