„Nespėti negalime: jau ir taip vėluojame, nes kitos šalys, pavyzdžiui, Estija tokią sistemą yra įsivedusios anksčiau. Tačiau suplanuoti darbai vyksta laiku, vienas užstato sistemos administratorius jau yra gavęs leidimą, iš viso jų tikriausiai bus du, tad darbai pajudės dar sparčiau“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Sistemos administratoriaus veiklai Aplinkos ministerijos leidimą gavo viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USA). Per šį mėnesį ji jau renka paraiškas iš prekybos įmonių, kuriose turės būti įrengti taromatai. Šie įrenginiai automatiškai atpažins pirkėjo atneštą pakuotę, priims ją, pasvers ir grąžins pirkėjams užstatą.
Pasak ministro, tokia sistema keliais atžvilgiais kur kas pranašesnė už mechaninį tokio tipo atliekų priėmimą. „Jei visas šias pakuotes reikėtų surinkti rankiniu būdu, darbo sąnaudos būtų milžiniškos. Taromatų sistema yra kur kas efektyvesnė“, – teigė K.Trečiokas. Taromatų sistema leis sumažinti ir logistikos kaštus, nes specialiuose įrengiuose pakuotės bus supresuotos, taip sumažinant bendrą jų tūrį. Iš viso Lietuvoje ketinama įrengti apie tūkstantį taromatų: juos pirkėjai turėtų rasti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Į taromatus bus galima pristatyti tik ištuštintas pakuotes. Stiklines, plastikines, skardines pakuotes atnešę gyventojai turės nenulupti nuo jų etikečių – iš šių taromatai atpažins, ar konkreti pakuotė priskiriama toms, už kurias grąžinamas užstatas.
Taromatai bus kelių modelių bei dydžių, atsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra konkretus prekybos centras ir kiek gėrimų pakuočių jame įprastai parduodama per mėnesį. Už taromatus prekybininkams mokėti nereikės: administratorius padengs ne tik taromatų įsigijimo išlaidas, bet ir techninės priežiūros kaštus. Taromatuose surinktos pakuotės vėliau bus gabenamos į skaičiavimo centrą. Preliminarus užstato už vieną pakuotę dydis sieks 10 euro centų. „Ši suma šiek tiek gali keistis, tačiau nežymiai. Ekspertai skaičiuoja, kad maždaug tokio užstato dydžio pakaktų, kad jis motyvuotų gyventojus atnešti tarą į taromatus“, – teigė K.Trečiokas. Už visas pakuotes ketinama nustatyti vienodo dydžio užstatą.
Įgyvendinus naująja sistemą, Lietuvai pavyks dar labiau priartėti prie tikslo kuo didesnę dalį atliekų perdirbti ir kuo mažesnę jų šalinti sąvartynuose. Pasak aplinkos ministro K. Trečioko, skaičiuojama, kad įgyvendinus sistemą į šalies sąvartynus keliaujančių atliekų kiekiai sumažės apie 15 procentų.
Pakuočių užstato sistemoje turės dalyvauti visi Lietuvos gamintojai bei importuotojai, kurie rinkai tiekia įvairius gėrimus vienkartinėse stiklo, plastiko ir metalo pakuotėse.
