Panevėžys tapo kovų sostine

Panevėžio gyventojai nežino, ar jiems didžiuotis, ar rausti iš gėdos dėl vieno Lietuvos ornitologų suteikto titulo. Miestas prie Nevėžio imtas vadinti varninių šeimos paukščių kovų sostine, nes čia gyvena pati gausiausia šių paukščių kolonija.

Ornitologai giria panevėžiečius, kad jie beatodairiškai nenaikina jų mieste įsikūrusios didelės kovų kolonijos.<br>A.Švelnos nuotr.
Ornitologai giria panevėžiečius, kad jie beatodairiškai nenaikina jų mieste įsikūrusios didelės kovų kolonijos.<br>A.Švelnos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Virginija Petrauskienė („Lietuvos rytas“)

Apr 23, 2015, 4:09 PM, atnaujinta Jan 6, 2018, 2:28 AM

Pagal Lietuvos ornitologų draugijos apskaičiavimus, Panevėžyje gyvena apie 8 procentus visų Lietuvoje esančių kovų.

Įvertinant tai, kad per pastaruosius devynerius metus šių paukščių mūsų šalyje sumažėjo beveik tris kartus, ornitologai lenkia galvą prieš miesto šeimininkus.

Giria miestą už toleranciją

Panevėžys vertas pagarbos už toleranciją ir civilizuotą požiūrį į šiuos paukščius.

Kai kuriuose miestuose kovai buvo naikinami neleistinais būdais – perėjimo metu draskant jų lizdus, naikinant jauniklius“, – sakė nykstančių paukščių likimu susirūpinęs Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Jo teigimu, vieni pirmųjų tokiu būdu šiuos paukščius ėmė naikinti kunigai. Mat bažnyčių šventoriuose nuo seno kūrėsi kovų kolonijos.

Bet dabar liko vos pora bažnyčių, kurių prieigose šie paukščiai tebegyvena. Kitur kovai buvo išnaikinti ar išvyti.

Duomenys rodo, kad neseniai varnų sostinės vardu besididžiuojantis Pakruojis pritilo, nes šiame mieste bei jo apylinkėse nebeliko kovų.

Juokaujama, kad paukščius suvalgė kadaise šį miestą išgarsinę varnaėdai (varnų valgytojai). Į jų organizuojamas varnų valgymo šventes prieš keliolika metų susirinkdavo šimtai žmonių, trokštančių paragauti šiais laikais egzotiško patiekalo – varnienos.

Siūlo skelbti nykstančiais

„Kovai yra miestų gyventojai, žmonių palydovai. Jeigu jie įsikūrę per arti žmonių ir jiems trukdo, yra taikių būdų šiuos paukščius iškeldinti.

Tai metodiškas ir ilgas darbas. Bet pajutę, kad ten, kur iki šiol gyveno, yra nesaugu, kovai išsikelia į saugesnes vietas“, – sakė L.Raudonikis.

Ornitologo teigimu, Lietuvoje gyvenančius kovus reikėtų įrašyti į nykstančių rūšių sąrašą. L.Raudonikio nuomone, iki 2020 metų tai turėtų būti padaryta kuo greičiau.

Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotojos Rūtos Taučikienės teigimu, šiais metais kovų populiacijai tvarkyti miestas skyrė 12 tūkstančių eurų.

Praėjusiais metais buvo skirta per 19 tūkstančių eurų.

Išbaidyti nepavyko

Aplinkos ministerija suteikė leidimą nuo liepos 1 dienos pradėti baidyti kovus. Tuomet jau bus išsiperėję jaunikliai.

Panevėžiečiai ketina nuo rudens pradėti naikinti kovų lizdus ir genėti medžius, kuriuose tarpsta įkyrių sparnuočių kolonijos.

„Kad kovų kolonijos buriasi prie gyvenamųjų namų, yra kalti patys žmonės.

Išmesdami buitines atliekas jie neuždaro šiukšliadėžių, pribarsto maisto atliekų. To ir reikia varnoms ir kovams.

Mums pavyko priversti dalį kovų persikelti iš vienos parko dalies į kitą, nuošalesnę, esančią atokiau nuo gyvenamųjų namų“, – sakė R.Taučikienė.

Ji pripažino, kad Panevėžio valdininkai jau daugelį metų pralaimi mūšį dėl teritorijų su atkakliaisiais kovais. Paukščius bandyta gąsdinti šūviais, petardomis, ardyti lizdus.

Išbandytas net ir toks keistas būdas – į medžius prikabinti ryškiaspalvių balionų ir taip gąsdinti kovus. Bet šis metodas pasirodė mažiausiai efektyvus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.