Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius sako, kad tiesiogiai jokių pokyčių, susijusių su naująja strategija, šalies gyventojai nepajus.
„Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija yra labai ilgalaikė ir globali. Gyventojai ir taip vykdo joje numatytas užduotis ir dalyvauja įgyvendinant aplinkosaugos politiką, todėl didesnių pokyčių nepajus. Tačiau mums reikėjo tokios strategijos tam, kad galėtume nusistatyti ilgalaikius tikslus aplinkosaugos srityje ir žiūrėti pirmyn“, – teigė viceministras A.Genevičius.
Naujoji Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija numato aplinkos apsaugos viziją iki 2050 m., o jos įgyvendinimo tikslus – iki 2030 metų. Ji parengta atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos geopolitinę, demografinę, ekonominę situaciją bei jos tendencijas.
Strategija siekiama, kad aplinka Lietuvoje būtų kuo švaresnė, saugesnė ir sveikesnė. Dokumento rengėjai pabrėžė, jog per Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį mūsų šaliai pavyko pasiekti, kad pagal tam tikrus parametrus ji patektų tarp švariausių Europos šalių. Pavyzdžiui, pagal sunkiųjų metalų kiekį dirvožemyje, aplinkos oro kokybę Lietuva yra tarp šalių-pirmūnių. Visgi yra kitų aplinkosaugos problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant.
Tam, kad būtų galima siekti tikslo Lietuvą išlaikyti saugia ir švaria šalimi, strategijoje yra suformuluotos keturios prioritetinės aplinkos apsaugos sritys: darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių.
Atliekų tvarkymas – viena svarbiausių sričių, kur Lietuvai teks siekti didesnio proveržio ir užtikrinti, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbama ar kitaip pakartotinai panaudojama. Šioje srityje yra itin svarbus ir kiekvieno šalies gyventojo indėlis. Kasmet Lietuvoje susidaro apie 5,5 milijono tonų atliekų, iš kurių apie 1,4 milijono tonos yra komunalinės atliekos. Pusę jų sudaro biologiškai skaidžios atliekos. 2011 m. duomenimis, Lietuvoje sąvartynuose buvo šalinama net 77 procentai komunalinių atliekų, nors ši dalis turėtų būti perpus mažesnė.
Todėl strategijoje numatyta daugiau dėmesio skirti atliekų prevencijai, ypač susidarančių pramonės ir kitose ūkinėse veiklose. Numatoma siekti, kad būtų naudojama kuo mažiau kenksmingų medžiagų, o gamybos metu susidarančių atliekų kiekiai neaugtų.
Taip pat ketinama siekti, kad jau po penkerių metų pusė vadinamųjų namų ūkio atliekų (popieriaus, stiklo, metalo, plastiko) būtų paruošta perdirbimui ar kitokiam pakartotiniam panaudojimui: tam reikės tobulinti ir atliekų rūšiavimo infrastruktūrą, ir daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui. Be to, bus siekiama vis mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų dalį, o nuo 2030 m. šio tipo atliekų šalinimą sąvartynuose apskritai nutraukti.
