Daugelis jų yra įrašytos į Lietuvos ir tarptautinę Raudonąsias knygas. Nepaisant gausaus jauniklio būrio – vien tik pernai jų gimė 65, – Kauno zoologijos sodas per pastaruosius kelerius metus gana smarkiai nukraujavo.
Ligos pakirto itin mėgtus baltąjį lokį Kasparą, liūtą Simbą, žirafą Solo, nykštukinę begemotę Vandą. Įvykus gimdymo komplikacijoms, krito kupranugarė. Nebeliko ir trijų juodųjų meškų – jos buvo išvežtos į Čekijos zoologijos sodą, nes gyvenimo sąlygos Kaune neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų.
Nepaisant šių netekčių, sode galima pamatyti daug įspūdingų gyvūnų.
Populiariausi tarp lankytojų – liūtė, snieginiai leopardai, amūriniai tigrai, lūšys, žirafa, nykštukiniai begemotai, stumbrai, kupranugariai, karčiuotasis avinas, ruonis, zebrai, lyguminiai tapyrai, snieginiai ožiai, įvairios beždžionių rūšys, taip pat paukščiai – povai, rausvieji pelikanai, palšasis grifas.
Jaunikliais rūpinasi ir seneliai
„Gyvenimas voljeruose verda. Uodeguotų ir ūsuotų augintinių santykiai panašūs į žmonių – čia netrūksta nei dramų, nei džiaugsmo“, – šypsojosi Kauno zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė.
Šį pavasarį pagausėjo vienos rečiausių pasaulyje beždžionių rūšies, perukinių tamarinų, šeimyna – gimė aštuntasis jos narys.
Tamarinų mažylius prižiūri ne tik tėvai, bet jų seneliai – nešioja, sergėja nuo pašalinių.
Artinantis prižiūrėtojams, suaugusios beždžionės skuba dangstyti kūnais jauniklius.
Tamarinai yra itin judrūs – jie nenustygsta vietoje, karstosi ant specialiai jiems įrengtų virvių, šakelių.
Beždžionės yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie atpažįsta save veidrodyje.
Pavyzdžiui, tigrai ir kiti plėšrūnai savo atvaizdą vertina kaip konkurento pasirodymą.
Leopardė nepriėmė patino
Tačiau plėšrūs žvėrys taip pat ne kartą įrodė, jog yra mąstančios būtybės.
Gyvūnams užimti yra prigalvota įvairių pratimų, kurie lavina jų įgūdžius.
3 metų snieginio leopardo Doko narve prie svirties buvo pririštas mėsos gabalas ir iškeltas taip, kad jis negalėtų pasiekti maisto būdamas ant žemės.
Keturkojis suvokė, kad reikia nuleisti svirtį, ir gardus davinys atsidūrė prie pat jo nasrų.
Doko niekaip nepavyksta suporuoti su jo bendraamže drauge, metais jaunesne Serko.
2015 metų pradžioje leopardų porelė buvo suleisti į vieną voljerą, tačiau patinas dar nebuvo subrendęs giminės pratęsimui.
Serko nebuvo patenkinta jo apsilankymu – abu susipešė, tad juos teko skubiai skirti.
Po nepavykusio bandymo į Kauną ketinama atvežti dar vieną jauną leopardę, kuri galbūt neatstums Doko ir padovanos pasauliui retos rūšies jauniklį.
Dūsaujama ir dėl nerangaus tigro
Be snieginių leopardų poros, zoologijos sode laikomi ir kitos pasaulyje nykstančios milžiniškos katės – trys amūriniai tigrai.
Jie taip pat verčia dūsauti gyvūnijos specialistas – palikuonių kaip nėra, taip nėra.
16 metų tigras Migris – jau per senas šiam reikalui, o 9 metų Nordos ir 4 metų Edo santykiai ne tokie šilti, kad būtų galima planuoti šeimynos pagausėjimą.
Suleidus drauge Nordą ir Edą, pastarasis elgėsi pernelyg nedrąsiai.
Tigrė rodė dėmesį svečiui, net vaikėsi Esą, bet jis nuo jos bėgiojo.
„O turėtų būti priešingai – patelėms patinka tvirti, stiprūs ir drąsūs tigrai. Jei Edas toks būtų, prieauglio, manau, tikrai sulauktume. Viliamės, kad kitąmet jis subręs“, – pasakojo A.Greblikienė. Iš visų trijų tigrų Norda yra pati gudriausia – ji greičiausiai suranda paslėptą maistą, įvykdo kitas specialias užduotis.
Viliamasi, kad Edas kitąmet bus narsesnis ir pasistengs, kad Kaune gimtų dar vienas tigriukas. Jam šiuo metu dairomasi kitos tigrės.
Jei ir ši pora nesusidraugautų, bus bandoma atlikti dirbtinį tigrės apvaisinimą.
Liūtę išjudino įmantri lėlė
Gyvūnų jausmus išduoda žvilgsnis ir elgsena. 2013 metais nugaišus liūtui Simbai, Kauno zoologijos sode liko tik viena karališkosios žvėrių rūšies atstovė – 14 metų Molė.
Netekusi draugo, liūtė tapo labai liūdna – nebenorėjo žaisti su kamuoliu, ištisas dienas apatiškai gulėdavo ant žemės.
Molė šiek tiek atkuto, gavusi įdomesnį žaislą – iš medžio išdrožtą metro aukščio lėlę, kuri ją parvertus, iškart vėl atsistoja.
Žvėris pagyvėdavo, matydamas, jog niekaip negali įveikti priešo – pabusdavo plėšrūno inkstinktas.
Nordai taip pat patinka traukti į save prie grotų pririštą maišą, kuris yra stipriai susiūtas iš lino.
Kauno zoologijos sodo darbuotojai norėtų padidinti liūtų šeimyną – parsivežti iš užsienio sodų patiną arba porelę.
Tačiau šiems planams kol kas kliudo pernelyg ankštas būstas.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus vidaus patalpų plotas vienam liūtui turi sudaryti bent jau 12 kvadratinių metrų, o dabartinis namelis yra perpus mažesnis.
Artimiausiu metu ketinama liūtams pastatyti naują šildomą namuką ir, jei viskas klostytis sklandžiai, dar vasarą Molei draugiją papildys du liūtai.
Šiuo metu žvalgomasi ir žirafos – 2014 metų rudenį nugaišus patinui Solo, Kaune liko vienintelis šios gyvūnų rūšies narys, 10 metų Gudrutis.
Ateityje sode mauros trys meškos
Prieš naują sezoną įrengtos net šešios naujos gyvūnų ekspozicijos.
Balandį iš Vokietijos ir Olandijos zoologijos sodų į Kauną buvo atgabentos miškinės katės – vilpišiai.
Lietuvoje miškiniai katinai išnyko dar XIX amžiuje, tačiau Vokietijoje, Slovakijoje ir kitose šalyse jie dar gyvena laisvėje.
Taip pat pristatyta skunkų albinosų porelė, palšasis grifas ir keturi ropliai – vandeninės agamos.
Per keletą metų sode ketinama įrengti naują voljerą, kuris bus skirtas trims rudosioms meškoms.
Skleidžiami gandai apie badą
Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja A.Grėblikienė juokiasi, išgirdusi kalbas apie tai, kad gyvūnai Zoologijos sode neva dvesia iš bado.
„Tai – tik nevykę gandai. Priešingai, kartais problemų sukelia nutukimas.
Gyvūnai gauna tikrai pakankamai maisto, bet uždaryti voljeruose, jie per mažai juda. Racionas yra subalansuotas ir kokybiškas“, – tvirtino A.Grėblikienė.
Pavyzdžiui, liūtė Molė per dieną suėda 8 kilogramus mėsos, be to, ji gauna varškės, pieno, kiaušinių.
