Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) duomenimis, prieš penkerius metus pradėjus aktyviai organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, 2009 m. senų baterijų pavyko surinkti pusantros tonos. Tuo tarpu pernai šio tipo atliekų buvo surinkta beveik 81,5 tonos.
Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis sako, kad pirmiausia tokį didelį pokytį lėmė pasikeitusi įstatyminė bazė. „Anksčiau gamintojams ir importuotojams nebuvo keliami griežti reikalavimai rūpintis šio tipo atliekų tvarkymu. Todėl dauguma jų rinkdavosi sumokėti mokestį už į rinką išleistas baterijas, nes tai buvo daug kartų pigiau nei finansuoti atliekų tvarkymą. Tik prieš kelerius metus įsigaliojo teisinis reglamentavimas, buvo suformuluotos aiškios šio tipo atliekų surinkimo užduotys“, – aiškino A.Skinulis. Todėl atsakingiems gamintojams ir importuotojams jau nebeliko galimybės sumokėti mokestį ir dėl baterijų surinkimo bei išmetimo nesukti sau galvos. A.Skinulio nuomone, prie efektyvesnio senų baterijų surinkimo prisidėjo ir tai, kad buvo investuota daug laiko ir lėšų į senų baterijų surinkimo infrastruktūrą. „Pamenu, maždaug prieš dešimtmetį paskambino vienas senukas ir paklausė, kur jam išmesti senas baterijas. Į bendrųjų atliekų konteinerį jų mesti negalima, nes jos kelia pavojų aplinkai. Tačiau tuo metu situacija buvo tokia, kad vietos, kur žmogus galėtų nemokamai priduoti šio tipo atliekas, tiesiog nebuvo visoje Lietuvoje. Galėjome jam tik pasiūlyti vežti baterijas pavojingųjų atliekų tvarkytojams, tačiau už tai jam reikėtų pačiam sumokėti. Dabar šalyje tokių vietų, kur žmonės gali nemokamai palikti senas baterijas, skaičiuojama maždaug 10 tūkstančių. Tai – labai geras rodiklis visos ES mastu“, – teigė A.Skinulis. Specialistas priminė, kad jau nuo kitų metų Lietuva yra numačiusi surinkti dar daugiau senų baterijų – netgi 45 procentus nuo išleisto nešiojamųjų baterijų kiekio. Į jį įskaičiuojamos ir mobiliuosiuose telefonuose bei kompiuteriuose esančios baterijos.
„Mūsų skaičiavimais, per metus į rinką Lietuvoje išleidžiama daugiau kaip tūkstantis tonų baterijų. Vadinasi, maždaug 500 tonų šio tipo atliekų turėsime surinkti. Tai – iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir visoms ES šalims“, – teigė A.Skinulis.
Dar prieš kelerius metus beveik visos pasenusios baterijos keliaudavo į šalies sąvartynus. Tačiau šio tipo atliekos kenkia gruntui, užteršdamos jį pavojingomis medžiagomis. Todėl Lietuvoje imtasi iš esmės stiprinti tiek senų baterijų surinkimo infrastruktūrą, tiek ir informacijos gyventojams sklaidą tam, kad senos baterijos būtų perduodamos atsakingiems atliekų tvarkytojams.
Šiandien specialios vietos išmesti senas baterijas įrengtos daugybėje viešųjų erdvių. Dėžutes baterijoms išmesti galima matyti tiek prekybos centruose, bibliotekose, švietimo įstaigose, tiek ir kai kurių miestų daugiabučių laiptinėse.
