Vandens užterštumas pasaulyje tampa vis aktualesne problema. Prognozuojama, kad po keliolikos metų net 3,5 milijardo žmonių pasaulyje gali susidurti su švaraus vandens trūkumo problema. Tačiau situacija galėtų gerokai pasikeisti, jei jau šiandien pradėtume įsisąmoninti, kokią žalą sukelia, regis, net menkiausia į vandenis patekusi šiukšlė. Daug į vandens telkinius patenkančių atliekų susidaro būtent dėl aplaidaus pačių gyventojų elgesio ir požiūrio, esą viena kita šiukšlė didelės žalos nepadarys.
Tačiau jei poilsiaudami prie vandens telkinių, žvejodami, irstydamiesi valtimi atsainiai į ežerą ar upę nusviesime plastiko butelį, tokio elgesio pasekmės gamtai bus labai skaudžios. Juk atliekų rūšiuotojams perduotą butelį dar būtų galima perdirbti ir taip sutaupyti naujos taros gamybai reikalingų išteklių, tuo metu išmestas į vandens telkinį butelis jame plūduriuos dar ilgai: plastikas yra viena ilgiausiai aplinkoje yrančių medžiagų.
Skaičiuojama, kad į pasaulio vandenynus dėl tokio atsainaus elgesio kasmet patenka apie septyni milijardai kilogramų plastiko atliekų. Turint omenyje itin lėtą jų irimo laiką, galima įsivaizduoti, kaip sparčiai vandenynuose kaupiasi plastiko šiukšlės.
Apie plastiko maišelių keliamą pavojų jau garsiai diskutuojama ir tarptautiniu lygmeniu. Europos Komisija įpareigojo ES valstybes mažinti jose sunaudojamų plastikinių maišelių kiekius. To priežastis – didžiulė jų keliama žala aplinkai, taip pat ir vandens telkiniams. Į juos patekę plastikiniai maišeliai išlieka nesuirę pusantro šimto metų ar net ilgiau.
Blogiausia, kad milijardais skaičiuojami į vandens telkinius patenkantys maišeliai daro milžinišką žalą gyvūnams. Pavyzdžiui, Europos Komisijos atliktas tyrimas rodo, kad net 94 procentuose visų Šiaurės jūros paukščių skrandžių buvo aptikta plastiko. Todėl į vandenis patekę plastiko maišeliai pareikalauja daugybės gyvūnų gyvybių.
Dar viena pragaištinga teršalų rūšis vandenyse – nuorūkos. Nors tai, regis, viena smulkiausių atliekų, jų daroma žala yra didžiulė. Patekusios į aplinką nuorūkos išskiria daugybę kenksmingų medžiagų, kurios tiek vandenyje, tiek dirvožemyje gali išlikti net iki 25 metų. Nerimo kelia ir tai, kad šio tipo atliekų Lietuvoje susidaro daugybė: vien nuo legaliai parduodamų cigarečių kasmet šalyje susidarančių nuorūkų skaičius siekia apie 1500 tonų. .
Aplinkosaugininkai konstatuoja, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu dėl užteršto vandens apie 40 procentų upių ir 46 procentai ežerų yra laikomi netinkami maudytis bei žvejoti. Jei nenorime savo pavyzdžiais papildyti šios liūdnos statistikos, privalome jau dabar susirūpinti, kad jokios atliekos iš mūsų rankų neišsprūstų į vandens telkinius.
