Tuo, kad šiukšlintojai bijo viešumo ir atsakingų institucijų dėmesio, neseniai teko įsitikinti ir šiu pavyzdžiu. Viename Vilniaus senamiesčio name naujakuriai darė remontą ką tik įsigytame apleistame būste. Į uždarą Senamiesčio kiemą išmetamos statybinės atliekos, tapetų likučiai, sena vonios kriauklė ir panašios atliekos buvo sutvarkomos gana greitai.
Visgi kitaip nutiko nusprendus atsikratyti sena sofa. Sulūžęs baldas su styrančiomis spyruoklėmis tarnauti namuose aiškiai netiko. Tačiau kieme jis riogsojo ir trukdė statyti automobilius kone tris savaites. Iš pradžių namo bendruomenė į tai reagavo tolerantiškai: įsirengiant būstą juk rūpesčių apstu, galbūt žmonės tiesiog nespėja sutvarkyti visų atliekų. Tačiau laikas bėgo, o pavasario lietaus merkiama sofa vis tebestovėjo. Šią situaciją namo gyventojai nusprendė išspręsti patys. Vieną dieną, kai šeimininkai lankėsi remontuojamame būste, kaimynas atsispausdino Vilniuje esančių stambiagabaričių aikštelių, kur ir reikia palikti tokias atliekas kaip sulūžusi sofa, sąrašą ir mandagiai su juo supažindino sofos savininkus. Be to, užsiminė, kokia bauda gręsia už kieme likimo valiai paliktą sulūžusį baldą: trivietė sofa su gulimuoju mechanizmu užėmė kelis kvadratinius metrus ploto, todėl už tokį nusižengimą skirtos baudos pakaktų įsigyti ir naujam baldui. To pakako, kad jau po paros sofos kieme nebeliktų.
Sveikintina, jeigu įkalbėti šiukšlintojus sutvarkyti užterštą teritoriją pavyksta bendruomeniškiems žmonėms. Vis dėlto pravartu žinoti ir apie dar vieną galimybę naikinti savavališkai įvairiose vietose „įsteigiamus“ šiukšlynus. Tai – septynias dienas per savaitę veikianti aplinkos apsaugos dispečerinė. Nuo praėjusių metų rudens veikianti dispečerinė visą parą tiek darbo, tiek poilsio dienomis fiksuoja aplinkosauginius pažeidimus.
Nors paskambinus į dispečerinę galima pranešti ir apie partrenktus gyvūnus, medžioklės ir žvejybos pažeidimus, čia taip pat fiksuojami ir pranešimai apie netinkamai tvarkomas atliekas, apie užterštus vandens ar sausumos plotus.
Palyginti neseniai startavusia paslauga gyventojai naudojasi aktyviai. Pavyzdžiui, vien balandžio mėnesį Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centras, populiariai vadinamas aplinkosaugininkų dispečerine, sulaukė 1088 pranešimų apie pastebėtus aplinkosaugos pažeidimus. Tai beveik trečdaliu daugiau nei kovą ir net 85 procentais daugiau nei vasarį.
Centro darbuotojai vos gavę pranešimą informaciją perduoda vietos aplinkosaugininkams. Šie operatyviai vyksta patikrinti įvykio vietos, net jeigu pranešimai gauti po darbo valandų arba savaitgaliais. Specialistai sako, kad didžioji dalis gautų pranešimų pasitvirtina.
Tiesa, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius yra pastebėjęs, kad kartais apie nedidelį aptiktą pažeidimą būtų efektyviau ne pranešti telefonu, bet imtis jį sutvarkyti patiems. Juk iš tiesų surinkti kelias neatsakingų žmonių poilsiavietėje išmėtytas šiukšles – kur kas greičiau ir paprasčiau nei skambinti telefonu ir laukti, kol atvyks aplinkosaugininkai. Tačiau tais atvejais, kai vien savo jėgų sutvarkyti piktavališko elgesio padarinių nepakanka, verta įsidėmėti du telefono numerius: Bendrojo pagalbos telefono numerį 112 arba tiesioginį Centro telefono numerį (5) 273 2995. Skambinant abiem šiais telefono numeriais priimama informacija apie aplinkosauginius pažeidimus.
