Tai savo pavyzdžiu gali paliudyti ir Kauno rajono sodininkai. Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas sako, kad atliekų rūšiavimo problemos šio rajono soduose – jau praeitis.
„Nuolat aktyviai važinėju po sodus, stebiu situaciją ir galiu drąsiai teigti, kad problemų su atliekų rūšiavimu mūsų soduose nėra. Žmonės tvarkingai rūšiuoja atliekas taip, kaip reikia“, – teigė R.Šeštakauskas.
Tam, pašnekovo teigimu, neprireikė jokių specialių renginių, mokymų ar gąsdinimų baudomis: juk net vaikai supranta, kad atliekas rūšiuoti yra svarbu, o plastikinis butelis negali būti metamas ten pat, kur ir seni laikraščiai. Tiesa, kol pavyko pasiekti, kad sodų sklypų savininkai atliekas rūšiuotų tvarkingai, prireikė ir laiko, ir kantrybės
„Vargo turėjome daug: ir savivaldybė iš pradžių nesuprato, kokią sistemą siūlome, ir žmonės kratėsi rūšiavimo. Bet po truputį viskas įsibėgėjo ir dabar situacija patenkinti bent 90 procentų sodininkų. Kartais žmonės paburba, kad skirtingoms atliekoms skirti konteineriai dar neišvežti. Bet tai tik rodo, kaip aktyviai sodininkai rūšiuoja atliekas“, – pasakojo Kauno sodininkų atstovas.
Jis tikisi, kad kelintus metus soduose veikianti tvarka bent artimiausiu metu nesikeis. „Nusprendėme, kad svarbiausia yra įdiegti funkcionuojančią sistemą. Bendrijos ir jų pirmininkai patys tvarkosi su atliekomis, nes žino, kad tai jų atsakomybės sritis. Jei kas nors, būna, kartais išmeta neišrūšiuotas šiukšles, soduose yra paskirti žmonės, kurie tas atliekas perrūšiuoja ir sutvarko, nes taip – ir pigiau, ir tvarkingiau. Tikimės, kad ši tvarka nesikeis, nes Kauno rajone ji veikia puikiai“, – kalbėjo Kauno susivienijimo „Sodai“ vadovas R.Šeštakauskas.
Lietuvoje registruotų ir neregistruotų sodų bendrijų skaičiuojama net apie 2000. Todėl ypač svarbu, kad ir jose gyventojai, kaip ir miestuose bei miesteliuose įsikūrę žmonės, aktyviai rūšiuotų susidarančias atliekas, o ne verstų jas į kalnus vos už savo sklypo ribos. Be to, soduose yra ypač palankios sąlygos kompostuoti virtuvės ir žaliąsias atliekas. Sodininkų bendrijų gyventojams, kaip ir miestuose esančių individualių namų savinininkams, buvo dalinamos specialios kompostavimo dėžės, kuriose galima galima pasigaminti puikaus komposto savo reikmėms, tam panaudojant žolės, krūmų ir medžių šakelių atliekas, vaisių ir daržovių lupenas.
Kaip ir kitų vietovių gyventojai, įsikūrusieji soduose stiklo, plastiko, popieriaus atliekas privalo atskirti nuo mišrių komunalinių atliekų, o sulūžusius baldus, senus dviračius, padangas nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Atskirai privaloma išmesti ir elektros bei elektronines atliekas.
