Vienas iš būdų tai padaryti – įsijungti į aktyviai rūšiuojančiųjų elektros ir elektroninės įrangos, buitinės technikos bei nešiojamų baterijų atliekas gretas. Gamintojų ir importuotojų asociacija su partneriais visą vasarą kvies žmones aktyviai rinkti minėtas atliekas, o daugiausiai jų surinkusieji bus apdovanoti vertingais prizais.
„Per mokslo metus duoklę baterijų, elektros ir elektronikos atliekų rūšiavime atidavėme mokykloms. Šįsyk norime didesnį dėmesį skirti suaugusiems. Į baterijų ir kitų minėtų atliekų surinkimą norime kuo aktyviau įtraukti ir gyventojus. Todėl šįsyk savo jėgas raginant rūšiuoti skirsime ne moksleiviams, bet kitai visuomenės daliai“, – pasakojo Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Alfredas Skinulis.
Aktyviai rinkti buitinės technikos ir elektronikos, kineskopinių monitorių ir televizorių, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas bus raginamos visos šalies savivaldybės. Tam, kad šis sumanymas vyktų kuo efektyviau, šiuo metu ieškoma projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ ambasadorių. Dar rengdami ankstesnes aplinkosaugines akcijas organizatoriai pastebėjo, kad didelė jų sėkmės dalis priklauso nuo konkrečių aktyvių, energingų ir bendruomeniškų žmonių. Todėl tikimasi, kad ambasadoriais tapę žmonės suburs savo bendruomenes, sutelks jėgas renkant elektros, elektroninės įrangos bei nešiojamų baterijų atliekas, o dėl jų paėmimo ir išvežimo tiesiogiai sutars su atliekų vežėjais.
Rungtis, kas daugiausia surinko minėtų atliekų, bus galima visą vasarą. Už surinktų atliekų tonas bus skiriami taškai, tačiau skirtingo tipo atliekos bus įvertintos nevienodomis taškų sumomis. Daugiausiai pelnę taškų galės rinktis solidžius prizus: bendra prizų fondo vertė siekia net 30 tūkstančių eurų. Vieno už surinktas atliekas gauto taško vertė bus prilyginama vienam eurui.
Aktyvusis projekto etapas vyks iki rugsėjo. Tačiau ir jam pasibaigus bendruomenės galės ir toliau priduoti atliekas, o už jas kaupti taškus, kuriuos panaudos jau kitąmet vyksiančiame projekto etape.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 10 tūkstančių vietų, kur gyventojai gali nemokamai priduoti nešiojamas baterijas. Specialios dėžės ar konteineriai baterijoms mesti įrengti daugybėje viešųjų erdvių: nuo prekybos centrų iki bibliotekų, nuo mokyklų iki muziejų. Pasenusią buitinę techniką ir kitas stambiagabarites atliekas gyventojai gali palikti stambiagabaričių atliekų aikštelėse, kurių yra kiekviename regione.
Neišrūšiuotos ir į sąvartynus patenkančios baterijos, elektros ir elektronikos atliekos išskiria aplinkai kenksmingas medžiagas, be to, ženkliai didina bendrą atliekų tūrį. Tuo metu išrūšiuotos šio tipo atliekos gali būti perdirbamos. Taip išsaugoma galimybė ne tik sutaupyti naujų gaminių gamybai reikalingų išteklių, bet ir sumažinama kai kurių gaminių savikaina.
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane numatyta, kad jau nuo kitų metų Lietuvoje turi būti surenkama ne mažiau kaip 45 procentai elektros ir elektroninės įrangos atliekų, skaičiuojant pagal elektros ir elektroninės įrangos kiekį, patiektą vidaus rinkai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas mano, kad šį uždavinį įgyvendinti yra visiškai realu.
„Priimant šį nutarimą buvo svarstoma ir tariamasi su gamintojais ir importuotojais. Todėl mes nematome priežasčių, kodėl šis rodiklis negalėtų būti pasiektas“, – teigė D.Krinickas.
Aplinkos ministerijos atstovo nuomone, įgyvendinti šį uždavinį padės ir tokios akcijos kaip „Mes rūšiuojam. Vasara“. „Panašios gamintojų, importuotojų rengiamos akcijos yra sveikintinas dalykas. Jų metu atkreipiamas gyventojų dėmesys į elektros bei elektroninių atliekų rūšiavimo svarbą bei pateikiama informacija, kur išmesti šio tipo atliekas“, – kalbėjo D.Krinickas.
