Metas kompostuoti: ką būtina žinoti

Apie kompostavimo naudą susimąsto daugelis, kurio namų kieme, sode ar sodyboje susidaro bent kiek žaliųjų atliekų. Juk šio tipo atliekas galima ne versti į bendrą krūvą, kur jos pūdamos išskiria dujas, bet iš jų gaminti puikų kompostą, kurio visiškai pakaktų savo reikmėms.

Kompostavimas – puiki galimybė sunaudoti žaliąsias bei virtuvės atliekas ir taip ženkliai sumažinti namų šiukšliadėžėje besikaupiančių atliekų kiekį.<br>T.Bauro nuotr.
Kompostavimas – puiki galimybė sunaudoti žaliąsias bei virtuvės atliekas ir taip ženkliai sumažinti namų šiukšliadėžėje besikaupiančių atliekų kiekį.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

May 29, 2015, 9:27 AM, atnaujinta Nov 25, 2017, 11:24 PM

Iš įvairių organinių medžiagų sudarytas kompostas yra puiki priemonė augalams tręšti.

Priešingai nei cheminės trąšos, kompostas neturi neigiamo poveikio nei dirvai, nei augalams. Juo tręšiami sodo, daržo augalai bei kambarinės gėlės pasisavina daugybę maistinių medžiagų, o perdozuoti komposto tiek, kad jis pakenktų minėtiems augalams, yra neįmanoma. Be to, kompostavimas – puiki galimybė sunaudoti žaliąsias bei virtuvės atliekas ir taip ženkliai sumažinti namų šiukšliadėžėje besikaupiančių atliekų kiekį.

Vis dėlto kompostuoti dar neretai vengia net ir tie žmonės, kurie tam turi puikias sąlygas, o iš kompostavimo patys gautų daug naudos. Gajūs prietarai, esą kompostuoti atliekas – vienas vargas, o rezultatas gali ir nepavykti. Tačiau iš tiesų tereikia įsisąmoninti keletą taisyklių bei patarimų ir jų laikytis.

Tiesa, vieną jų reikėtų žinoti ir tiems žmonėms, kurie neturi nuosavų žemės sklypų: galbūt artimoje aplinkoje yra žmonių, kuriems jūsų žaliosios atliekos labai praverstų? Galbūt sodą augina jūsų tėvai ar giminaičiai, o gal galite susidariusias atliekas priduoti ūkininkui, iš kurio kiekvieną savaitgalį perkate daržoves? Juk virtuvės atliekos susidaro kiekvienuose namuose, anaiptol ne tik tuose, kuriuos supa nuosavas daržas ar sodas. Todėl sugebėję atliekas perduoti tiems, kurie jas tinkamai panaudos, ne tik padarysime gerą darbą, bet ir ženkliai sumažinsime namų šiukšliadėžėje besikaupiančių atliekų kiekius. 1.Pirmiausia išsirinkite vietą, kur kompostuosite. Tam reikėtų rinktis šiek tiek nuošalesnę, labiau pavėsyje esančią žemės sklypo vietą. Be to, patariama atliekas pilti ne tiesiog ant žemės, bet į tam skirtą kompostavimo dėžę. Jų visoje Lietuvoje gyventojams buvo išdalinta tūkstančiai. Kreiptis dėl nemokamų kompostavimo dėžių galima į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Tokiose dėžėse kompostuoti atliekas patogiau ir saugiau nei tiesiog ant žemės: priešingu atveju sunkiau išvengti sliekų, kurie gali įsiveisti komposte, ir graužikų, taip pat – skysčių nutekėjimo į gruntinius vandenis.

2.Žinokite, ką galima kompostuoti, o ko – ne. Tinkamiausios kompostuoti yra daržovių ir vaisių lupenos, medžių, krūmų smulkios šakos, nupjauta žolė. Negalima kompostuoti mėsos ir žuvies atliekų, aliejaus bei riebalų atliekų. Apskritai gyvulinės kilmės atliekų patariama nekompostuoti pirmiausia dėl higienos reikalavimų ir galimo pavojaus žmogaus sveikatai.

Taip pat nereikėtų kompostuoti augalų sėklų, gyvūnų ekskrementų, jau nekalbant apie tokias atliekas kaip stiklas, plastikas, metalas, elektros įrenginių ar baterijų atliekos. Patariama į kompostavimo dėžę nemesti ir duonos, makaronų, riešutų, taip pat virtų, keptų, troškintų patiekalų likučių: jie lėčiau suyra ir gali sukliudyti sklandžiam kompostavimo procesui.

3.Skirkite kompostui dėmesio. Tam, kad būtų galima laukti iš tiesų kokybiško komposto, skirkite jam šiek tiek savo laiko ir dėmesio. Pirmiausia reikėtų žinoti, kad svarbu laikytis taisyklės kloti skirtingus komposto sluoksnius: tai yra, stambesnes atliekas maišyti su smulkesnėmis, sausesnes – su drėgnesnėmis, virtuvės atliekas – su augalų atliekomis ir taip toliau. Kuo įvairesnės atliekų rūšys, tuo kompostavimo procesas vyks greičiau ir sklandžiau.

Be to, labai svarbu stebėti, kad kompostas nebūtų nei per drėgnas, nei per sausas. Jei panašu, kad trūksta drėgmės, rekomenduojama atliekų sluoksnius šiek tiek sudrėkinti vandeniu. Tačiau kompostas neturi būti toks drėgnas, kad iš jo sunktųsi vanduo. Taip pat labai svarbu maždaug kartą per savaitę kompostą permaišyti. Taip ne tik į jo dėžę pateks daugiau deguonies, bet ir galėsite pamatyti, ar viskas vyksta sklandžiai, ar pakanka drėgmės bei šilumos.

4.Dalinkitės ir patirtimi, ir kompostu. Tik gilindami savo žinias ir domėdamiesi sužinosite apie kitus kompostavimo būdus – vadinamąjį karštąjį bei kompostavimą su sliekais, suvoksite, kuo skiriasi skirtingais būdais susidaręs kompostas. Be to, rekomenduojama pradedant kompostuoti į dėžę įdėti ir šiek tiek jau susidariusio komposto: taip paspartinimas šis procesas. Todėl nevenkite su kaimynais dalintis ir kompostu, ir kompostavimo patirtimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.