Efektyvus būdas – siekti įtraukti ne pavienius žmones, bet bendruomenes: ar tai būtų kaimynystėje gyvenančios kelios šeimos, ar miestelio švietimo įstaiga. Tai gali paliudyti Gamintojų ir importuotojų asociacija, kurios inicijuoto projekto metu švietimo bei ugdymo įstaigose pavyko surinkti šimtus kilogramų atliekų.
Už surinktas atliekas mokyklos bei darželiai buvo apdovanojami vertingais prizais. Todėl, pavyzdžiui, Raseinių rajono Nemakščių darželis džiaugiasi kelių šimtų eurų vertės prizu. Šiame darželyje pavyko surinkti įspūdingą kiekį elektronikos atliekų – vienam darželinukui teko po beveik 93 kilogramus elektronikos atliekų bei senų baterijų.
Žinoma, be šeimos narių pagalbos darželinukams tokio įspūdingo rezultato nebūtų pavykę pasiekti. Tad galima tik įsivaizduoti, kaip pašvarėjo ir pagražėjo gyvenamoji aplinka, jei iš jos pavyko išvalyti po tokį įspūdingą kiekį elektronikos atliekų. Maža to, šios atliekos nukeliavo ne į sąvartynus, kur gulėtų irdamos ir skleisdamos kenksmingas medžiagas į aplinką, bet buvo perduotos į atliekų tvarkytojų rankas ir galės būti panaudojamos kaip antrinės žaliavos.
Tam, kad elektros ir elektronikos atliekų Lietuvoje būtų surenkama kuo daugiau, o ne išvežama į sąvartynus, asociacija kviečia aktyviai į šią veiklą įsijungti ne tik mokyklas, darželius bei jų auklėtinius, bet ir suaugusiuosius. Šią vasarą būtent suaugusieji kviečiami tapti „Mes rūšiuojam!“ ambasadoriais ir išjudinti savo bendruomenes aktyviai rinkti minėto tipo atliekas.
Per pirmąsias dvi savaites tapti ambasadoriais jau užsiregistravo apie 150 žmonių. Tačiau asociacija tikisi, kad akcijai įsibėgėjus ambasadorių skaičių pavyks padidinti net iki pusės tūkstančio. Tų bendruomenių, kurioms pavyks surinkti daugiausiai elektronikos atliekų, laukia dviguba nauda: tiek vertingi prizai, tiek ir gerokai švaresnė, gražesnė bei sveikesnė gyvenamoji ar darbo aplinka.
Šiuolaikiniame pasaulyje be elektroninių pagalbininkų neįsivaizduojame savo gyvenimo. Todėl gamintojai neriasi iš kailio siekdami patenkinti vis naujus vartotojų poreikius ir taip į rinką išleisdami vis naujų ir modernesnių gaminių. Gamintojų ir importuotojų asociacijos duomenimis, vien Lietuvoje kasmet parduodama apie 24 tūkstančiai tonų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos bei dar apie 1 tūkstantis tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.
Visi minėti gaminiai sensta, genda, todėl šalyje sparčiai susidaro elektros ir elektroninių atliekų kiekiai, kuriuos ypač svarbu tinkamai tvarkyti. Netgi tokie palyginti smulkūs gaminiai kaip plaukų džiovintuvai, virduliai, lygintuvai negali būti išmetami į komunalinių atliekų konteinerius. Patekusios į sąvartynus šio tipo atliekos išskiria kenksmingas medžiagas, o patekusios į perdirbėjų rankas gali tapti medžiaga naujiems gaminiams gaminti. Dėl tų pačių priežasčių elektronikos atliekų negalima ardyti patiems: tokiu būdu į aplinką taip pat gali išsiskirti kenksmingos medžiagos.
Efektyviau rinkti elektronikos priemones Lietuvą įpareigoja ir ES aktai. Nustatyta, kad jau nuo kitų metų šalyje surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų dalis turi siekti bent 4 kilogramus vienam gyventojui. Be to, nuo 2016 m. planuojama surinkti ne mažiau kaip 45 procentus šio tipo atliekų, skaičiuojant pagal vidaus rinkai patiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.
