Tuo įsitikino ir vienos Vilniaus senamiesčio gatvės gyventojai. Seno namo kieme buvo komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų konteinerių aikštelė, į kurią išmesti savo šiukšles nešė bent kelių aplinkinių namų gyventojai
Tačiau aikštelė užgriozdino palyginti nedidelio ankšto kiemo plotą, be to, dėl jos automobiliams buvo sudėtinga įvažiuoti į kiemą. Todėl neseniai aikštelę buvo nutarta likviduoti, juolab kad keliasdešimties metrų spinduliu yra dar bent dvi tvarkingos konteinerių aikštelės.
Vis dėlto ir panaikinus aikštelę kai kurie aplinkinių namų gyventojai tempti šiukšlių į senosios vietą nenustojo. Vos per kelias dienas pasieniuose vėl nugulė šiukšlių pilni maišai.
Namo senbuviai nutarė nenuleisti rankų ir su šia problema kovoti toliau. Kieme atsirado daugybė informacinių pranešimų, perspėjančių, kad teritorija yra filmuojama ir už ne vietoje paliktus šiukšlių maišus teks atsakyti. Be to, informaciniuose lapeliuose parašytos ir vietos, kur nuo šiol reikia keliauti išmesti šiukšlių.
Atrodo, kol kas tokia taktika pasiteisino: nauji šiukšlių kalnai kieme neauga. Tačiau ir senųjų, ne vietoje išmestų šiukšlių maišų neatsakingi miestelėnai nesusirinko.
Specialistai gyventojus įspėja, kad už šiukšlinimą, kaip ir už buvusiose konteinerių atliekų aikštelėse paliktus šiukšlių maišus, numatomos baudos. Pasinaudojus ES paramos lėšomis, visoje Lietuvoje pastaruosius kelerius metus konteinerių aikštelių tinklai yra ne retinami, o tankinami. Taigi galimybių patogiai rūšiuoti namuose susidarančias atliekas yra vis daugiau. Todėl pakeitus konteinerių aikštelės vietą reikėtų nepatingėti pasidomėti, kur yra naujoji artimiausia konteinerių aikštelė ir ten įprasti nešti savo atliekas.
Už ne vietoje paliktas atliekas, taip pat už šiukšles, kurios netelpa į konteinerius ir kartais būna tiesiog suverčiamos šalia jų, gyventojams gresia baudos. Pavyzdžiui, kartais sostinės kiemuose iki šiol galima pamatyti prie konteinerių suverstų senų baldų liekanų. Būna, kad tokių atliekų savininkai teisinasi norėję padaryti gerą darbą: esą jų išmesti baldai kam nors dar gali praversti. Tačiau tokiu atveju, jei išmestas daiktas dar išties galėtų tarnauti kituose namuose, reikėtų apie tai išplatinti skelbimą ar susirasti konkretų žmogų, kuriam šio daikto reikia. Priešingu atveju tiesiog užteršiama miesto teritorija, o už tai skiriamos nemenkos baudos.
Pavyzdžiui, už vieno kvadratinio metro ploto užteršimą stambiagabaritėmis atliekomis gyventojui skiriama bauda gali siekti 145 eurus. Panašaus dydžio bauda gali būti taikoma ir už senųjų konteinerių vietoje išmestą maišą su atliekomis: dar 2013 m. aplinkos ministro įsakymu numatyta, kad minimalus padarytos žalos įtakos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingas atliekas yra 500 litų (apie 145 eurai), o išmetus pavojingąsias atliekas – 1500 litų (apie 435 eurai).
