Į šiltą Juodabalės (Lazdijų r.) balinių vėžlių draustinio kūdros vandenį vakar greitai nėrė 19 tamsiai rudų vėžliukų ir vienas išskirtinės – žalsvos spalvos – gamtosaugininkų pavadintas albinosu.
Dalis jų išsirito iš surinktų prieš trejus metus šiose apylinkėse prie kelių ir kitose netinkamose vietose sudėtų kiaušinių.
O kiti praėjusį rudenį į Kauną iškeliavo iš dėčių jau išsiritę, kad lengviau pirmą žiemą ištvertų prižiūrimi zoologijos sodo darbuotojų.
Pernai į Dzūkiją iš zoologijos sodo buvo parvežtas 101 vėžlys.
Veisiejų regioniniame parke (Lazdijų r.) šį pavasarį iš dėčių neišlindo nė vienas jauniklis – vieni sušalo, nes per anksti pradėjo ropštis iš žemės, kiti nugaišo iš bado.
Natūralus balinių vėžlių prieaugis nesiekia ir 10 procentų, o zoologijos sodo darbuotojams pavyksta užauginti daugiau nei 80 procentų inkubatoriuose išsiritusių ir per 90 procentų surinktų iš dėčių.
Ką tik išsiritę jaunikliai penimi želė iš daržovių, mėsos, vitaminų ir papildų. Vyresni mėgsta uodų trūklių lervas ir kitus vabzdžius.
Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šie reti ropliai yra saugomi. Jų mūsų šalyje yra apie 400 – daugiausia Dzūkijoje, kur išliko natūralios, mažiausiai melioracijos paveiktos kūdros.
Anksčiau gausinti balinių vėžlių populiaciją padėdavo ES fondai, dabar – Aplinkos ministerija. Todėl vėžliukų kelionės į Kauno zoologijos sodą ir atgal į gimtinę tęsis ir toliau. Svarstoma, ar nevertėtų populiacijai sustiprinti kitąmet vėžlius paleisti ne tose pačiose vietose, iš kur buvo paimti, o kitose.
